Pasaulyje krūties vėžiu serga kas devinta moteris. Deja, nei viena nėra apsaugoto nuo šios ligos ir negali būti tikra, kad ji ją aplenks. Tačiau pačios susirgimo priežastys dažniausiai nėra tiksliai žinomas. Specialistai sako, kad krūties vėžys gali žaisti slėpynių ne vienerius metus – ilgai neryškėja jokie ženklai, o skausmo, kuris dažniausiai būna indikatorius, išvis nejuntama.
Jis vystosi lėtai, todėl kas kas mėnesį ar kelis rekomenduojama atlikti profilaktinę apžiūrą ir pasižiūrėti ar nepradeda formuotis koks nors augliukas. Kuo navikas anksčiau aptinkamas, tuo švelnesnis gydymas skiriamas ir tikėtini geresni gydymo rezultatai.
Kai kurie simptomai yra aiškiai juntami, todėl į medikus nedelsiant reiktų kreiptis jeigu krūtis sustorėjo, tapo skausminga, retesniu atveju – iš spenelių išsiskyrė kraujavimas. Dar vienas ženklas - jei spenelis ėmė niežėti, susidarė ilgai negyjančios žaizdos. Svarbu atkreipti dėmesį į į pigmentines dėmes bei limfmazgių patinimą – tai gali būti rimto pavojaus ženklas.
Ignoruojant medikų kabineto duris laikui bėgat pasekmės gali būti labai skaudžios. Vienai iš penkių krūties vėžius sergančių moterų tenka pašalintų krūtį arba tik dalį jos. Tačiau galiausiai prireikia dar vienos operacijos. Pakartotinės operacijos rodiklis išauga iki vienos iš trijų moterų, jei buvo išoperuotas ankstyvos stadijos vėžys, kurį sunku aptikti.
Piktybiniai navikai nepaiso moterų amžiaus, todėl susirgti gali ir jauna panelė, ir garbaus amžiaus senučiukė. Tačiau didžiausią riziką patiria moterys nuo 40–70 metų amžiaus. Vėliau tikimybė susirgti mažėja, tačiau išlieka visą likusį gyvenimą.
Anglijoje 58 proc. pacienčių atliekamos krūtį išsaugančios operacijos. Tyrėjai sako, kad moterys, kurioms bus atliekama tokio tipo operacija, turėtų būti įspėtos apie gresiančią riziką. Jeigu taikoma radioterapija ir pašalinama tik dalis krūties, toks gydymas yra tiek pat veiksmingais, kaip ir mastektomija, kitaip žinoma kaip visos krūties pašalinimas.
