Tačiau jų vystymuisi yra svarbūs ne tik genai, bet ir įpročiai bei aplinkos veiksniai: netinkama mityba, riebus, daug cholesterolio turintis maistas, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, rūkymas, nuolatinė nervinė įtampa.
- Kas daroma, siekiant išsiaiškinti didelio sergamumo neinfekcinėmis lėtinėmis ligomis Lietuvoje priežastis?
- Šiuo metu grupė Vilniaus univesiteto Medicinos fakulteto mokslininkų, bendradarbiaudami su 20 miestų šeimos gydytojais, vykdo ES lėšomis finansuojamą LITGEN projektą „Lietuvos populiacijos genetinė įvairovė ir sandaros kitimai, susiję su evoliucija ir dažniausiai paplitusiomis ligomis“ (Nr.VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-013).
Juo siekiama įvertinti ir apibūdinti Lietuvos populiaciją pagal skirtingus genomo žymenis, gyvensenos ir mitybos įpročius bei nustatyti šių veiksnių įtaką lėtinių neinfekcinių ligų vystymuisi.
Sergamumas lėtinėmis ligomis ir mirtingumas yra tarpusavyje susiję - Lietuvoje daugiausia žmonių miršta nuo lėtinių ligų. Darbingo amžiaus žmonių mirtingumas dėl šių ligų yra antras pagal rodiklį ES (po Latvijos), o mirtingumas 30-44 metų amžiaus grupėje - pirmas.
Kadangi lėtinių neinfekcinių ligų plitimui įtakos turi ir paveldimumas, mokslininkai ieško genomo žymenų, siekdami sukurti individualų gydymo metodą. Ateityje genomo analizės išvados padės gydytojamas parinkti individualų gydymą bei profilaktiką.
Taip pat tiriami ir lietuvių etnolingvistinių grupių mitybos bei gyvensenos ypatumai. Susiformavę kalbiniai skirtumai tam tikruose Lietuvos regionuose leidžia daryti prielaidą apie šių grupių genetinius skirtumus.
Lietuviai kilo iš skirtingų baltų genčių: šiaurės žemaičiai - iš kuršių genties, pietų aukštaičiai - iš jotvingių genties. Kadangi šios etninės grupės tarpusavyje skiriasi, jų skonis, maisto pasirinkimas taip pat gali skirtis, ir tai gali lemti mitybos bei gyvensenos skirtumus, kurie gali turėti daug įtakos sveikatai.
- Ar keičiasi Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai?
- Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos gyventojų mityba keitėsi sveikatai palankia linkme, bet iki šiol lieka nesubalansuota. Suaugusių gyventojų mityba vis dar neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų.
Jie vartoja per mažai grūdų produktų: kelis kartus per dieną juos valgo tik 12,4 proc. apklaustųjų. Ir vyrai, ir moterys vartoja per mažai angliavandenių, per mažai daržovių ir vaisių.
Tuo tarpu riebalinės kilmės kalorijos gyventojų maisto davinyje sudaro per didelę energetinės vertės dalį. Lietuvos gyventojai vartoja daugiau nei rekomenduojama sočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio.
Vartojama per mažai žuvies ir jos produktų: 3-5 kartus per savaitę žuvį ir jos produktus valgo tik 8,3 proc. gyventojų, o visiškai nevalgančių žuvies yra 10,4 proc.
Tad lietuviai per didelę energijos dalį gauna iš riebalų, ypač iš sočiųjų riebalų rūgščių, per mažą - iš angliavandenių. Per mažai vartojama ir maistinių skaidulų.
Mityboje per mažai kalcio ir jodo, moterys su maistu gauna per mažai cinko, geležies, vitamino D ir folio rūgšties.
Tačiau tiek vyrai, tiek moterys vartoja per daug druskos - jau pagamintus patiekalus papildomai sūdo beveik 60 proc. gyventojų.
Vistik mitybos įpročiai pamažu kinta - tampa palankesni sveikatai.
Padaugėjo gyventojų, kurie renkasi produktus atsižvelgdami į ligų profilaktiką. Labiausiai keitėsi maisto ruošimui naudojamų riebalų rūšis - vietoje taukų, sviesto, pradėta daugiau vartoti augalinių riebalų.
- Kas lemia mitybos įpročius?
- Mitybos įpročiai susiformuoja dar vaikystėje, bet jie gali kisti keičiantis socialinei padėčiai - kuo ji aukštesnė, tuo sveikesni tampa mitybos įpročiai.
Aukštesnio išsilavinimo žmonės turi daugiau žinių apie sveiką mitybą, daugiau finansinių galimybių įsigyti norimų produktų. Tokie žmonės dažniau valgė daržoves ir vaisius, jų mitybos įpročiai buvo sveikesni, negu tų, kurie nebaigė vidurinio išsimokslinimo.
Žemesnę socialinę padėtį užimantys žmonės vartoja daugiau riebalų, nei užimantys aukštesnę padėtį.
Išsimokslinę žmonės dažniau renkasi augalinės kilmės riebalus, liesesnius pieno produktus, dažniau valgo žuvies.
- Kokios yra sveikos mitybos rekomendacijos?
- PSO rekomenduoja valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinės nei gyvulinės kilmės maistą.
Angliavandeniai turėtų sudaryti 55-62 proc. paros maisto davinio energetinės vertės, baltymai - 10-15 proc. Riebalinės kilmės kalorijos - 15-30 proc., iš jų sočiųjų riebalų rūgščių mažiau nei 10 proc., polinesočiųjų 6-10 proc.
Nėra tokio maisto produkto, kuriame yra visos reikalingos medžiagos. Todėl kelis kartus per dieną reikia valgyti duonos, kruopų, makaronų ar bulvių. Jie aprūpina organizmą energija, baltymais, maistinėmis skaidulomis, kalciu, kaliu, magniu ir vitaminais.
Augaliniuose riebaluose esančios polinesočiosios ir mononesočiosios riebalų rūgštys mažina cholesterolio, trigliceridų koncentraciją kraujyje, didina didelio tankio lipoproteinų (DTL) koncentraciją kraujyje ir taip stabdo aterosklerozės progresavimą.
Taip pat įrodytas ryšys tarp kai kurių antioksidantų - vitaminų E, C trūkumo maisto racione ir padidėjusios rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Per dieną reikia suvalgyti bent 400 gramų įvairių šviežių, vietinių daržovių ir vaisių. Jie - antioksidantų, mineralinių medžiagų, vitaminų šaltinis. Juose beveik nėra riebalų.
Pakankamas vaisių ir daržovių vartojimas apsaugo nuo išeminės širdies ligos, insulto, stemplės, skrandžio, storosios žarnos vėžio, cukrinio diabeto, metabolinio sindromo ir kitų ligų.
Olandų mokslininkai nustatė, kad padidinus vaisių ir daržovių vartojimą nuo 250 gramų iki rekomenduojamų 400 gramų per dieną, piktybinių navikų dažnį galima sumažinti 6-28 proc., o mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų dažnį - 6-22 proc.
