Tai, kad vieni žmonės, atkuntantys tik antroje dienos pusėje, vadinami pelėdomis, kiti – vyturiais, kadangi labiau gyvybingi iki pietų, lemia gamtos bei žmogaus evoliucijos suformuotas biologinis laikrodis.
Vienas žmogus iš dešimties yra vyturys, du – pelėdos, likę septyni – nei vieni, nei kiti. Jie pakankamai veiklūs tiek ryte, tiek vakare.
Teksaso universiteto profesorius Michaelas Smolensky šią žmonių grupę vadina kolibriais. Kaip teigia mokslininkas, kolibriai irgi skiriasi: vieni labiau panašūs į pelėdas, kiti – į vyturius.
Laikas veiklai ir poilsiui
Biologinis laikrodis ne tik diktuoja žmogaus dienotvarkę, bet ir nulemia viską, kas vyksta organizme: ritmiškus kūno temperatūros, kraujospūdžio, hormonų bei gliukozės koncentracijos pokyčius.
Kai skauda galvą ar sprandą, dažniausiai kaltinamas per ilgas sėdėjimas prie kompiuterio arba nepatogi kėdė. Jei maudžia skrandį, sutrinka virškinimas ar slenka plaukai – prasta mityba.
Priežastys iš tikrųjų gali būti šios. Tačiau profesorius M.Smolensky pataria susimąstyti, ar ne per daug išreguliuotas biologinis laikrodis.
„Žmogus – ne variklis, kuris pajėgia dirbti be pertraukos didžiausiomis apsukomis. Žmogus tik tuomet dirbs produktyviai ir bus sveikas, kai intensyvi veikla kaitaliosis su poilsiu. Būtent biologiniai ritmai užtikrina jėgų pusiausvyrą“, – antrina ir Vokietijos medicinos profesorius Karlas Pflugbeilas.
Naktį organizmas dirba kitaip
Prieš 200 metų žmonės miegui skirdavo 9 valandas. Šiandien daugelis miega ne ilgiau nei 7 valandas.
Televizija, internetas, visą parą veikiantys prekybos centrai, naktiniai seansai kino teatruose, viršvalandžiai darbovietėse, pramogos iki paryčių. Gyvenimas naktį, atrodo, ne itin skiriasi nuo gyvenimo dieną.
Bet žmogaus organizmas ir šiais laikais naktį funkcionuoja visiškai kitaip nei dieną.
Žmogui, kaip ir gyvūnams, augalams, paukščiams, visai gamtai, būtina pailsėti.
Jau vakare lėčiau ima plakti širdis, nebe taip sparčiai dirba inkstai, mažėja kraujospūdis bei kūno temperatūra. O jei, užuot miegojęs, naktį dirbi, tavo organizmas pradeda gaminti hormonus, kurių reikia veiklai – adrenaliną, kortizolį. Tai visus organus tarsi išmuša iš vėžių, o galiausiai pakenkia sveikatai.
Lengviau vystosi cukraligė
Pensilvanijos (JAV) universiteto mokslininkai pastebėjo, kad žmonės, kurie dažnai neišsimiega, yra linkę greičiau persišaldyti, užsikrėsti gripu, nes būtent miegant išsiskiria daugiausia medžiagų, saugančių organizmą nuo infekcijų.
Net keletą naktų iš eilės miegojus trumpiau nei įprasta, atsiranda problemų dėl dėmesio koncentracijos, irzlumas, prislėgta nuotaika.
Čikagos (JAV) universiteto ekspertai teigia, kad ilgai kamuojanti nemiga ankstina senėjimą, nemigos nukamuotame organizme lengviau vystosi cukraligė, kyla kraujospūdis.
Pastoti lengviausia popiet
Jei miego pakanka, bet tai nepadeda nuolat išlaikyti geros savijautos, neverta išgyventi. Tai normalu. Dienai bėgant keičiasi ne tik gebėjimas logiškai mąstyti, ūpas dirbti bei sekso potraukis. Kinta net ir vairavimo refleksai.
Pavyzdžiui, dėmesį lengviausia sutelkti ne iš pat ryto, o prieš pietus – apie 11-12 val.
Tinkamiausias metas pastoti – popietė, nes tuomet vyro sėklidėse daugiausia spermatozoidų, be to, lengviausiai įvyksta ovuliacija.
Vyrams, kurie patiria erekcijos problemų, geriausia mylėtis iš ryto – tada kraujyje testosterono lygis aukštesnis nei kitu metu.
Mankštintis rekomenduojama pavakare: tarp 17 ir 18 val. organizmas pasiekia savo fizinių galimybių viršūnę.
Tačiau vėlyvu metu į sporto klubą ar baseiną tikrai neverta eiti, kadangi paskui bus sunku užmigti.
Paryčiais organizme daugėja streso hormonų adrenalino bei kortizolio – taip organizmas pasiruošia dienai. Dėl to pakyla kraujospūdis, pagreitėja širdies plakimas.
Pavakarė – metas skiepytis
Žinoti apie biologinį ritmą naudinga ir kitais atvejais. Parai bėgant keičiasi organizmo jautrumas cheminėms medžiagoms, tad naudinga žinoti, kada gerti vaistus.
Pavyzdžiui, aspirinas efektyviau veikia išgertas prieš miegą. O vaistus, mažinančius kraujospūdį, reikia gerti rytais, mat naktį spaudimas ir taip sumažėja, tad prieš užmiegant išgerti vaistai gali sukelti deguonies badą smegenyse ir sukelti insultą.
Pas stomatologą verčiau eiti po 16 valandos. Tada mažiau skaudės, nes po pietų daugėja endorfinų – hormonų, kurie turi nuskausminamąjį poveikį.
Tai taip pat geras metas skiepytis: imuninė sistema tada aktyviausia. Tirtis dėl alergijos irgi geriausia popiet, nes tuo metu reakcija – ryškiausia.
