Tačiau neturintys artimųjų žmonės jaučiasi kur kas prasčiau, kai kiekviename žingsnyje tvinksi šventinis jaudulys.
Jiems tai tarsi dar vienas priminimas apie vienatvę. Nemėgstantys švenčių žmonės gali nebent guostis tuo, kad visa tai praeis. Negalėdami išspręsti emocinių prieštaravimų ir jausmų konflikto, kai kurie jų slopina nerimą alkoholiu. Ar dėl tokios būsenos galima įtarti depresiją?
Neretai tokių būsenų kaltininkas ne pats žmogus, o hormonas melatoninas. Tamsiuoju metų laiku žmogaus organizme šio hormono pasigamina kur kas daugiau nei tada, kai būna trumpos naktys.
Nuo spalio iki balandžio mėnesio visame Šiaurės pusrutulyje paūmėja apie dešimt procentų depresijų. Klinikiniai tyrimai atskleidė, kad saulės šviesa reguliuoja tam tikrus smegenyse vykstančius cheminius procesus.
Sumažėjus dienos trukmei organizmas ima gaminti kur kas daugiau melatonino hormono. Kaip tik šio hormono perteklius sukelia prislėgtą nuotaiką, būdingą sezoninei depresijai.
Aliaskoje sezonine depresija skundžiasi 9 procentai, Islandijoje - apie 3,6, o Olandijoje, kurios geografinė platuma artima Lietuvai, - apie 3 procentus gyventojų.
Tiesa, statistikos duomenys rodo, kad Lietuvoje žiemą kur kas mažiau žmonių ryžtasi pakelti prieš save ranką ir pasitraukti į nebūtį. Iki šiol šalyje daugiausia žudomasi rugpjūtį - vasaros įkarštyje.
- Dėl kokių biologiškai aktyvių medžiagų atsiranda liūdnumas? - lrytas.lt teiravosi Vilniaus universiteto medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos vadovės profesorės Vitos Danilevičiūtės.
- Yra daug priežasčių. Vis dažniau medikai kalba apie žiemos depresiją, o jai įtakos turi miego hormonu vadinamas melatoninas, reguliuojantis vadinamąjį cirkadinį ritmą, nakties ir dienos aktyvumą.
Melatoninas padeda prisitaikyti prie tamsiausio metų laiko.
Šiuo požiūriu žmogaus organizmą veikia tie patys dėsniai, kaip ir žiemos miegu apimtų šiltakraujų gyvūnų.
Melatonino kiekis didėja naktį, todėl apima mieguistumas, kyla kūno temperatūra. Išauš rytui, melatonino sumažėja, žmogus prabunda ir keliasi iš lovos.
Melatonino gamyba nuolat kinta. Žiemos depresijai būdinga tai, kad melatonino išsiskiria per daug, o vasaros depresijai - šio hormono būna per mažai.
Dėl šių priežasčių farmacijos pramonė ėmė gaminti melatoniną kaip maisto papildą.
Bet aš manau, kur kas geriau padeda išblaškyti niūrias mintis mankšta, fizinis aktyvumas, ėjimas pasivaikščioti, taip pat šviesos terapija, kai naudojamos specialios lempos.
- Kodėl žiemą labiau norisi saldumynų?
- Žiemos depresija pasižymi miego sutrikimais, irzlumu. Ryte pabudęs žmogus nesijaučia pailsėjęs. Jį erzina kasdieniai rūpesčiai, kyla nerimas.
Prie vegetacinių sutrikimų priklauso ir padidėjęs apetitas. Moterys ir vyrai įninka į saldumynus, šokoladą, priauga svorio. Kai tokie nuotaikų svyravimai trukdo atlikti kasdienius darbus, psichiatrai neretai diagnozuoja žiemos depresiją.
- Ar žinoma, kiek žmonių žiemą kenčia nuo depresijos?
- Tai susiję su geografine platuma - kuo vietovė arčiau ašigalio, tuo daugiau žmonių serga žiemos depresija, o kuo arčiau pusiaujo, tuo daugiau būna vasaros depresijos atvejų.
Skandinavijoje, kur dienos būna trumpos, balta šviesa nuo seno dominuoja interjere. Čia nemėgstamos naktinės užuolaidos, nes kuo daugiau šviesos, tuo geresnė nuotaika.
Šviesa tonizuoja. Manau, kalnų slidinėjimo populiarumas taip pat susijęs su šviesos terapija. Mėgstantys tokį aktyvų poilsį žmonės greitai atgauna jėgas, nes patekusi į akių tinklainę intensyvi šviesa - geriausias vaistas nuo depresijos.
- Sergantis depresija žmogus nenori atverti savo širdies. Kaip jam įmanoma padėti?
– Kitų asmenų patarimai ir noras išsklaidyti niūrias mintis primenant: „Viskas gerai“, „Suimk save į rankas“, „Eik pasportuoti“ - duoda mažai naudos. Neretai tai būna tik laiko gaišinimas.
Kur kas protingiau paskatinti žmogų išsikalbėti, paraginti papasakoti, kaip jaučiasi, ar neturi kokių nors nusiskundimų.
Ypač klaidingai gali būti suprasta „besišypsanti depresija“, kai žmogus atrodo laimingas. Bendraujant su „laiminguoju“ nuo jo veido nedingsta šypsena, nors žodžiuose skamba daug skausmo, nenuoširdumo, sarkazmo.
- Kokie žmonės labiau pažeidžiami depresijos? Ar tai susiję su amžiumi? Kai kas netgi mano, kad depresija - jaunų žmonių rykštė, o vyresnio amžiaus žmonės jaučia kur kas didesnį pasitenkinimą savo gyvenimu.
- Sezoninė depresija, susijusi su metų laikais, tėra tik viena depresijos rūšių. Dar daugiau depresijos atvejų kyla dėl kitų priežasčių, todėl ši liga užklumpa įvairaus amžiaus žmones - tiek jaunus, tiek gerokai vyresnius.
Apimti depresijos jauni žmonės nesugeba susikaupti, mokytis, dirbti, jie nutraukia ryšius su savo draugais, todėl jaunų žmonių depresija yra labiau pastebima.
Kur kas apgaulingesnė būna senyvo amžiaus žmonių depresija. Esu gydžiusi nuo šios ligos aštuoniasdešimtmetę pacientę. Ji niekuo nesiskundė, tik artimieji sunerimo dėl pasikeitusio jos charakterio.
Energinga, veikli ir mėgstanti visiems komanduoti močiutė staiga pasidarė tyli, rami, ji tarsi atsiribojo nuo pasaulio reikalų, jos nebedomino kitų žmonių gyvenimas, ji nustojo reguliuoti, kam ką daryti.
Tokie charakterio pokyčiai gali atrodyti kaip tobula išmintis. Tačiau močiutės anūkams tai kėlė įtarimų. Jie neapsiriko. Pradėjus gydyti nuo depresijos, senolė vėl pasidarė smalsi ir energinga.
Kartais senatvėje išsivysto su depresija susijusi kita liga - bipolinis sutrikimas, kai pakilios nuotaikos ir aktyvumo proveržį lydi gilus nusivylimas.
Apimtas entuziazmo senyvo amžiaus žmogus gali kurti tūkstantmečio planus, rizikuoti savo turtu, jį gali užvaldyti pragaištingos idėjos.
