Holivudo garsenybės patirtis sukėlė nemažai sumaišties tarp moterų, kurias palietė krūties vėžys. Dienos šviesą išvydo ne tik straipsniai apie tai, kodėl aktorė A.Jolie ryžosi pašalinti abi krūtis. Buvo rašoma ir apie tai, esą ji gailisi, kad iš karto po operacijos buvo įdėti implantai, kėlę didelį skausmą, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Gyvenimo būdas“.
Visa tai nuo krūtų atkūrimo operacijų atgrasė nemažai moterų.
Apie savo ligą Rasa kalba ramiai. Tarsi tai būtų jos draugė, kuriai nevalia nuolaidžiauti. Tačiau ji žino: kažkas tolimoje jos giminės praeityje „įskiepijo“ geną BRCA, sukeliantį krūties vėžį. Tokį patį, kokį paveldėjo ir aktorė A.Jolie.
„Kad gydytojai nustatė paveldimą, piktą ligos sukėlėją, man buvo staigmena. Tuo labiau kad giminėje nebuvo sirgusių šia liga“, – pasakojo tyrėjais neabejojusi moteris.
Ji buvo pasiryžusi per pirmąją operaciją pašalinti ir sveikąją krūtį. Bet onkologai to nedarė, neturėdami genetinio tyrimo rezultatų. O jie paaiškėjo vėliau, ištyrus jau pašalintą auglį.
Kai buvo aptiktas vėžį sukeliantis genas, onkologai patarė dar nešalinti kitos krūties, bet stebėti ir laukti, kol liga parodys ženklus. „Man tai buvo nepriimtina. Esu iš tų, kurie padaro viską, kad tik vėliau netektų gailėtis“, – pasakojo Rasa, pasiryžusi ir kitos krūties šalinimo operacijai.
Moteris neabejojo ir dėl to, kad žinojo: atkurti vieną ar abi krūtis padeda plastikos chirurgai.
Rasa patyrė, kad nors panašaus likimo moterys ir būna girdėjusios apie tokią pagalbą, kelias iki jos nėra sklandus ir aiškus. Juolab kad kartais moteris atbaido patys onkologai, pratardami: „O kam to reikia?“ Jiems juk svarbiausia – sunaikinti vėžį.
„Kartą vienos moters, kuriai krūties vėžys buvo diagnozuotas prieš 9 metus, klausiau, kodėl ji taip ir nesikreipė į plastikos chirurgus. Juk dirbo ambasadoje, turėjo galimybę atkurti krūtis užsienyje“, – pasakojo Rasa.
Pasirodo, moteris buvo metusi vėžiui iššūkį: jei liga neatsinaujins per 10 metų, patikės savo kūną plastikos chirurgams. Tačiau liga sugrįžo greičiau.
Užtat pati Rasa krūtų atkūrimo operacijai ėmė ruoštis iškart, kai tik tam atsirado galimybė: šiemet pavasarį, kai, baigus gydymą spinduliais, sugrįžo jėgos.
Lyg tyčia tuomet buvo daug rašoma apie A.Jolie pašalintas abi krūtis ir implantų keliamus skausmus.
„Mane tai taip pat privertė suabejoti, ar einu teisingu keliu. Bet neilgam. Nekeičiau nuostatos. Tikiu, kad kiekvieno organizmo reakcija į gydymą, kaip ir į skausmą, yra savita, individuali“, – kalbėjo Rasa.
Jos teigimu, kitą dieną po operacijos, kai buvo įstatyti implantai, skausmas dar laikėsi įsikibęs, bet kuo toliau, tuo labiau atleido savo gniaužtus.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centre tokių pacienčių kaip Rasa – vienetai.
„Ne kartą girdėjau, neva krūtų šalinimas, kol dar nėra vėžio, o po to jų atkūrimas tėra aktorės A.Jolie primesta mada. Bet ar tą patį moterys kalbėtų ir tuomet, kai joms pačioms ši liga pastotų kelią? O vyrai šiuo atveju apskritai turėtų patylėti“, – nukirto Rasa.
Jos teigimu, krūties atkūrimo operacija po vėžio gydymo – medicinos paslauga, už kurią sumoka ligonių kasos. Tačiau medicinos priemones, pavyzdžiui, krūtų implantus, moterims tenka pirkti pačioms. Rasa už abiejų krūtų implantus sumokėjo 4140 litų.
Metai neužgesino vilties atrodyti gražiau
„Pavargau, - sakė kita pašnekovė, 46 metų Vida. - Pavargau nuo savęs slapstytis. Gydant vėžį, viena krūtis buvo pašalinta prieš 10 metų. Bet visą tą laiką labai norėjau susigrąžinti moteriškumą“.
Tačiau po vėžio gydymo penkerius metus gydytojai ją stebėjo lyg per didinamąjį stiklą. Liga neatsinaujino. Bet, anot Vidos, ji pati neįstengė atsikratyti naujų operacijų baimės.
„Tai, kad neturiu krūties, netrukdė gyventi šeimos gyvenimo. Bet man pačiai buvo lyg gyvas, ligos paliktas priekaištas. Tai kėlė tam tikrų nepatogumų ten, kur reikia persirengti: sporto klubuose, paplūdimiuose. Nejauku. Į baseinus, kur susirenka daug žmonių, net neidavau.
Būdavo, persirengiu iš anksto, jei jau reikia kur nors pasirodyti su maudymosi kostiumėliu“, - pasakojo Vida.
Galop atėjo momentas, kai moteris suvokė, kad toliau laukti – nevalia. Gyvenimas atsiriekdavo vis naują ir naują metų riekę. O ir buvusių operacijų baimė, ir nejautros keliami nepatogumai, ir pykinimas po chemoterapijos pasitraukė į užmarštį.
„Žinojau, kad privačiose klinikose gali būti atliekamos krūties atkūrimo operacijos, naudojant implantus. Tačiau suvokiau ir tai, kad kaina ten man bus neįkandama“, - sakė Vida.
Konsultacijų su specialistais aplinkkeliai ją nuvedė į Santariškių klinikas. Šiemet ją jau porą kartų operavo šios ligoninės plastikos chirurgai. Rugpjūčio pradžioje, atkuriant krūtį, jai buvo padaryta trečia, ir, tikėtina, paskutinė operacija.
Vėžys pasikėsina į moteriškumą, bet jo neįveikia
Diskomfortas, nepasitikėjimas savimi, menka savivertė. Visa tai krūties vėžio gydymo kelią įveikusioms moterims kelia nuolatinį nepasitenkinimą. Gyventi įmanoma ir be krūties, tačiau ligos palikti randai užsitraukia daug greičiau kūne nei sieloje.
„Moterys, kurioms, gydant vėžį, pašalinamos krūtys, emociškai nesijaučia tvirtos. Jos tarsi praranda moteriškumą, ir, slėpdamos tai nuo kitų akių, širdies gilumoje dėl to sielojasi “, - sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas medicinos daktaras Nerijus Jakutis.
- Kada, baigus gydyti krūties vėžį, pagalbą gali suteikti plastikos chirurgai? - paklausėme N.Jakučio.
- Krūties rekonstrukcija, - jos atkūrimas nėra skubi operacija. Tai yra sudėtinga chirurgijos sritis, todėl tokiai operacijai reikia deramai pasirengti.
Tam tikrais atvejais atkurti krūtį galima tos pačios operacijos metu, kai onkologai, operuodami vėžį, ją pašalina. Ypač tą padaryti pravartu, kai šalinama tik vėžio pažeista pieno liauka, o krūties oda ir poodis išsaugomi.
Toks operavimo būdas vadinamas pirmine, - ankstyvąja rekonstrukcija.
Dažniausiai pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, atliekama antrinė (atidėta vėlesniam laikui) rekonstrukcija. Ji daroma baigus visą onkologų paskirtą – kompleksinį vėžio gydymą.
Šios ligos gydymas dažnai būna ilgas ir sunkus. Todėl labai svarbu, kad po jo moterys atgautų ir fizines, ir psichologines jėgas.
Reta kuri jų apie rekonstrukciją pradeda galvoti vos baigus gydyti vėžį. Kita vertus, juk nėra jokio laiko limito, kada vėliausiai galima atlikti rekonstrukcinę operaciją.
Svarbu ir tai, kad vėžio gydymo kelią praėjusios moterys žinotų, jog, priklausomai nuo pasirinkto rekonstrukcijos metodo bei kitų aplinkybių, atkuriant krūtį gali prireikti keleto operacijų. - Kokį metodą parinkti, nusprendžia plastikos chirurgai. Kokie tie metodai? - Yra trys pagrindiniai krūties atkūrimo būdai. Vienas jų – tam naudojami tik pačios pacientės organizmo audiniai. Kitas – atkuriant naudojami silikoniniai vidiniai protezai, - endomprotezai. Tai audinių plėtikliai: implantai ar ekspanderiai. Pastarieji - tai tarsi pūslės, kurios, didinat krūties apimtį, pamažu pripildomos skysčio.
Trečias būdas – mišrus. Operuojant naudojamas ir audinių lopas, paimtas iš plačiojo nugaros raumens, ir silikoninis implantas.
Rekonstrukcija pacientės audiniais dar vadinama autologine rekonstrukcija. Ji atliekama dviem būdais, dažniausiai – panaudojant minkštųjų audinių kompleksus (vadinamuosius lopus).
Šiuo atveju „aukso standartu“ pasaulyje išlieka mikrochirurginė krūties rekonstrukcija vadinamuoju DIEP lopu – panaudojant papilvės odos ir paodžio audinių kompleksą. Taip „nušaunami du zuikiai“. Viena, yra atkuriama norimo dydžio krūtis, panaudojant vienintelį lopą.
Be to, išpjovus lopą ir užsiuvant pilvo sieną, ji yra įtempiama. O tai – dar vienas privalumas.
Tokios sudėtingos operacijos šiuo metu Lietuvoje atliekamos tik Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centre. Rečiau panaudojami nuo pacientės kūno nusiurbti riebalai, - atliekamas vadinamasis lipofilingas.
Lipofilingas nėra naujas krūties rekonstrukcijos būdas. Iki šiol dažniausiai jis buvo taikytas krūties kontūro defektams šalinti, krūtims padidinti.
Tačiau nauja yra tai, kad šiuo metodu, žingsnis po žingsnio, atkuriama visa krūtis.
- Ar už plastikos chirurgų paslaugas vėžį jau įveikusioms moterims tenka pačioms sumokėti?
- Už krūties atkūrimo operacijas sumoka ligonių kasos. Tad jei krūtis atkuriama panaudojant pačios moters audinius, jai už tai mokėti nereikia.
Tuomet, kai operuojant naudojami implantai arba audinių plėtikliai (ekspanderiai, ekspanderiai-implantai ir kiti), už juos pacientėms tenka mokėti pačioms.
Nes Valstybinė ligonių kasa šių endoprotezų kainos nekompensuoja, nors daugumoje Vakarų valstybių tai seniai daroma. - Kokiais atvejais prireikia implantų?
- Dažniausiai jie naudojami, kai vienu kartu reikia rekonstruoti abi krūtis, o ir pacientė nori greito, lengviau pasiekiamo rezultato. Nes jai nepriimtinas sudėtingas daugiaetapis gydymas, - ilgiau trunkančios autologinės rekonstrukcijos operacijos. Be to, implantai dažniau parenkami, kai reikia atkurti mažas krūtis. Medicininės literatūros duomenimis, pasaulyje apie 80 proc. krūtų rekonstrukcijų atliekama naudojant implantus, o likusi dalis – naudojant autologinius (pačios moters) audinius.
Vis dėlto tendencijos keičiasi, - pastarųjų operacijų daugėja.
Šiemet per stažuotę Škotijoje, Glazge kalbėjausi ir su vietos plastikos chirurgais, ir su svečiais iš Belgijos.
Jie teigė, kad pas juos daugiausia krūties rekonstrukcijų atliekama naudojant savus audinius. Nes taip pasiekima geresnių estetinių rezultatų: krūtis yra naturalesnės formos, labiau primenančio sveikąją krūtį.
Mažesnis yra tam tikrų komplikacijų dažnis, kurios pasitaiko tuomet, kai krūtys atkuriamos naudojant endoprotezus. - Ar plastikos chirurgai Lietuvoje dirba išvien su onkologais?
- Tai būtų geriausias variantas pacientėms. Bet kol kas tai - iliuzija. Negalima kategoriškai teigti, kad Lietuvoje tai nevyksta. Nors ir retai, onkologai kartais dirba išvien su plastikos chirurgaius, bet dažniau tai vyksta privačiame medicinos sektoriuje. Viešajame – ypač retai.
Vis dėlto bendradarbiavimas turėtų būti sistema, taisyklė, o ne išimtis.
Tai, kad egzistuoja onkologų ir plastikos chirurgų priešprieša, teko matyti net Vokietijoje. - Jei atlikus genetinius tyrimus paaiškėja, kad vėžį sukėlė mutavęs genas, ar Lietuvoje kompensuojama už profilaktines vėžio operacijas – krūtų pašalinimą?
- Techniškai ir onkologai, ir plastikos chirurgai gali atlikti profilaktines operacijas, tačiau, pagal galiojančią tvarką, už jas tenka mokėti pačioms pacientėms.
Užklausėme Valstybinės ligonių kasos, ar ji negalėtų kompensuoti tokių operacijų atlikimo išlaidų.
Sulaukėme atsakymo, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos tos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios yra nurodytos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintuose specialiuose paslaugų teikimo reikalavimuose.
Tuo tarpu profilaktinė mastektomija – krūties pašalinimas tam, kad į ją neįsimestų vėžys – tuose reikalavimuose nėra įrašytos. Šią tvarką bandoma keisti, bet tai – labai ilgas teisinis kelias.
- Ar, pašalinus krūtį, moterims vėžys apskritai nebegresia?
- Iki šiol dar nėra sugalvota būdo, kaip visiškai - 100 proc. - sumažinti krūties vėžio išsivystymo tikimybę. Profilaktinė krūties liaukos pašalinimo operacija vėžio riziką sumažina daugiausiai iš visų žinomų profilaktinių metodų – iki 90 proc. Tai pats veiksmingiausias, bet ne vienintelis būdas rizikos susirgti krūties vėžiu sumažinimo būdas.
Atliekant šią operaciją dažniausiai pašalinamas tik krūties ar abiejų krūtų liaukinis audinys, o oda ir paodinis sluoksnis yra išsaugomi.
Be chirurginio metodo yra medikamentų, kuriuos nuolat vartojant tikimybė susirgti krūties vėžiu sumažėja iki 40-50 proc.
Trečias kelias – tiesiog dažnai, kartą per pusmetį ar metus, tikrintis pas mamologą, kasmet atlikti krūtų ultragarsinį tyrimą, mamografiją, magnetinę rezonansinę tomografiją ir pan. Tai – laukti ir stengtis pričiupti vėžį kuo ankstesnėje ligos stadijoje.
