Skaudžiomis nelaimėmis prasidėjęs ruduo - įrodymas, kad Lietuvoje depresija dar nepakankamai gydoma. Daugelis žmonių, kuriems būtina skirti vaistus nuo depresijos, nesulaukia pagalbos.
Kita vertus, depresija turi daug atmainų, viena jų gali būti susijusi su metų laikų kaita.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja psichiatrė Danguolė Survilaitė pasakojo, kad yra žmonių, kurie dėl depresijos prastai jaučiasi vasarą, yra ir tokių, kurie blogai jaučiasi rudenį ar žiemą.
- Kodėl rudenį padaugėja sergančiųjų depresija? - paklausiau gydytojos psichiatrės D.Survilaitės.
- Daug metų dirbdama ligoninėje nepastebėjau, kad būtų koks nors išskirtinis metas ir sumažėtų pacientų. Tik vasarį turime jų mažiau, nes tai - trumpiausias mėnuo.
Šiemet visą vasarą buvo daug ligonių, pavyzdžiui, vien rugpjūtį mūsų skyriuje buvo išrašyti 75 pacientai. Tai – didelis skaičius. Apie 60 proc. atvejų buvo susiję su girtavimu, tokie ligoniai trumpiau gydomi.
- Kaip žmogaus psichiką veikia Mėnulio fazės?
- Žmogus yra socialinė būtybė, todėl daugiau įtakos depresijai turi socialiniai veiksniai, o ne tokie dalykai, kaip metų laikai, Mėnulio fazės, karštis ar šaltis, penktadienis ar 13-oji mėnesio diena.
Apie šių veiksnių įtaką depresijai buvo žinoma dar viduramžiais. Jei mes ir toliau manysime, kad depresija kyla dėl pokyčių gamtoje, vėl grįšime į viduramžius.
Manau, reikėtų dėmesį nukreipti į kitus dalykus.
Nuo 2003-ųjų Lietuvoje kasmet savižudybių skaičius mažėjo, 2012-aisiais nusižudžiusiųjų buvo mažiau nei tūkstantis, o 2013-aisiais – vėl daugiau nei tūkstantis.
Vos per metus savižudybių rodiklis, kuris apskaičiuojamas 100 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 30,1 iki 36,1. Kaip būtų įmanoma paaiškinti tokią tendenciją? Ar ruduo Lietuvoje pasidarė ilgesnis ir šaltesnis? Ar daugiau lyja?
Mes tiesiog įpratome galvoti, kad rudenį vis daugiau žmonių jaučiasi blogiau. Bet toks požiūris niekuo nepagrįstas.
Manau, reikia pirmiausia galvoti ne apie tai, kad rudenį blogiau. Turime atidžiau nagrinėti socialinius faktorius. Pabandykime atsakyti, kas 2013-aisiais šalyje buvo prasčiau nei 2012-aisiais.
Ar kilo stresas, kad įsivedame eurą? Ar karas Ukrainoje verčia Lietuvos gyventojus nerimauti dėl savo ateities? Nežinau. Gal reikėtų depresiją sieti su algos gavimo diena – žmogus gavo pinigų, prisigėrė, susipyko ir nusižudė.
- Kaip gali sergančiajam gali padėti jo artimieji?
- Iki šiol žmonės bijo psichiatrų, psichoterapeutų, bijo, kad dėl psichikos ligos bus atstumti, neteks darbo, draugų.
Lietuvoje yra kur kas daugiau žmonių, kuriems būtina skirti gydymą nuo depresijos, tačiau tik mažoji dalis patenka į medikų rankas.
Daug priklauso ir nuo artimųjų. Ne taip seniai bendravau su moterimi, kuri devynis mėnesius prastai jautėsi, daug numetė svorio, nieko neveikė, nekeldavo iš namų kojos, ji tikino, kad jai nereikia gydytojo pagalbos.
Kai pagaliau artimieji atvedė moterį, ji atrodė sulysusi, išgeltusi. Skyriau jai antidepresantų, bet pagrindinis įtarimas, kuris man atėjo į galvą, ar tai ne vėžys. Tąkart moteris nesutiko gultis į ligoninę. Ją toliau vargino silpnumas.
Antrą kartą jai prireikė medikų pagalbos, kai nualpo namuose. Tąsyk ji buvo paguldyta ligoninėje, tačiau medikai nerado jokių organinių pakitimų, buvo nutarta, kad tai depresija.
Įsivaizduokite, kokia turi būti žmogaus tvirtybė – jis neigia ligą, neprisipažįsta, kad serga, mano, kad tai savaime praeis, o artimieji nieko nemato.
- Ar įkyrios mintys pasitraukti iš gyvenimo gali kilti, pasižiūrėjus kokią nors televizijos laidą?
- Dalį visuomenės sudaro žmonės, kurių psichika nėra stabili. Todėl kalbant apie savižudybes, reikia atsiminti, kad yra vadinamasis Verterio sindromas. Kai detaliai ir patetiškai aprašoma kokio nors garsaus žmogaus savižudybė, blogiau besijaučiantys psichiškai nestabilūs asmenys galvoja, kaip tai gražu, ir pradeda mėgdžioti.
Tokie asmenys labai greitai reaguoja į įvykius, į tai, ką rodo televizija. Šiuo metu ekranuose vyrauja šou-maras – su žvaigžde šok, su žvaigždė dainuok, tokio formato laidos sudaro įspūdį, kad gyvenimas - vien pramoga.
Dar labiau netikrumo jausmą sustiprina pasakojimai apie būrėjus, astrologus, paslaptingus reiškinius, vaiduoklius. Vadinasi, žmogus yra pasmerktas, nuo jo valios niekas nepriklauso.
- Kokie yra depresijos požymiai?
- Jei žmogus netenka apetito, prastai miega, sulėtėja jo eisena, pasikeičia mąstymas, tai gali būti depresija. Taip buvo ilgą laiką rašoma medicinos vadovėliuose.
Dabar pripažįstama, kad pagrindinis depresijos požymis - dingęs gyvenimo džiaugsmas. Žmogus gali niekuo nesiskirti nuo kitų – gali tvarkingai eiti į darbą, atlikti visas užduotis, o savaitgalį skirti šeimai ar pomėgiams. Yra tik viena bėda – niekas nebedžiugina.
Kartą po paskaitos, kurioje pasakojau apie depresiją, prie manęs priėjęs vyras pasakė: „Žinote, turiu žmoną, vaikų, darbą, bet po darbo vakare nenoriu grįžti namo, kažkas atsitiko“.
Užklupus depresijai, atbunka emocijos, žmogus nenori kalbėti apie savijautą.
Ypač tai būdinga vyrams, tai gerai žinau, nes mano skyriuje gydomi vyrai. Vyrai skundžiasi, kad susirgus depresija net darbas neteikia džiaugsmo. Apie tai jie nelinkę pasakoti. Juk nuo seno vyras yra šeimos galva, manau, tokį požiūrį į vyro vaidmenį reikėtų keisti.
- Ar vyro-maitintojo vaidmuo yra toks sunkus?
- Nė kiek neabejoju, jei vyras negali daugiau uždirbti, jei nepadaro karjeros, tai jį žlugdo. Vyras pradeda prastai jaustis, o žmona jo nesupranta. Ji taip pat siekia uždirbti kuo daugiau pinigų, kad galėtų juos maloniai išleisti. Bėda ta, kad mes iššvaistome labai daug gyvenimo, siekdami malonumų. Kita vertus, kai kam tai gali būti bandymas išsigelbėti nuo depresijos.
- Kuo pavojingas lėtinis nuovargis?
- Jei vakare žmogus jaučiasi pavargęs, tai – paprastas nuovargis. Kai žmogus prastai jaučiasi nuo pat ryto, tai – depresija.
Yra ir kitokių depresijos negalavimų, maskuojančių įvairias ligas. Pilvo skausmai, apetito stoka, širdies plakimai, skausmai įvairiose kūno vietose, virškinimo sutrikimai – tai gali būti depresija, kuri pasireiškia vidaus ligų simptomais.
- Dažnai skundžiamasi nemiga. Ar tai gali būti ženklas, kad prasidėjo depresija?
- Kartais nebūna didelių stresų, tik nedideli gyvenimo pokyčiai, bet žmogus neranda sau vietos, prastai miega.
Blogai, kai šeimos gydytojas tokiu atveju skiria raminamuosius, žmogus greitai prie jų pripranta. Tokiu atveju padėtų antidepresantai.
- Kada patartumėte kreiptis į gydytoją?
- Nebūtina eiti pas psichiatrą, nes gali padėti ir šeimos gydytojas. Jei nemiga, nuovargis, prasta nuotaika ar skausmai įvairiose kūno vietose tęsiasi daugiau kaip dvi savaites, tai – ženklas, kad reikia pagalbos. Užklupus mintims apie gyvenimo beprasmybę, nereikia delsti.
Esu labai pikta ant anoniminių komentatorių, kurie portaluose rašo, kad savižudybė – kiekvieno asmeninis reikalas. Tai – abejingumo viršūnė. Išgelbėjus žmogų nuo beprotiško žingsnio ir skyrus vaistus nuo depresijos, jis tikrai pasveiks.
