Toks mitybos pokytis turėjo logiką – baigėsi didieji ūkio darbai, reikia mažiau fizinės energijos. Advento pasninkas simbolizavo susitaikymą su gyvąja gamta, atsidėkojimą už gėrybes, kuriomis žmogus visus metus naudojosi.
O jau per Kalėdas valgydavo riebiai ir daug, net pilvai skaudėdavo. Šie metai – ne išimtis – po Kalėdų į ligoninės plūstelėjo dešimtys nesaikingos ir nevisavertės mitybos aukų.
Taigi anksčiau racionalios mitybos klausimus išspręsdavo religija ir liaudiški papročiai – Adventas ir Gavėnia (prieš Velykas) priversdavo senovės žmones keisti mitybos sistemą bent keturis kartus per metus.
Laikai keičiasi, o įpročiai lieka
XXI amžiuje mitybos specialistai nepataria varginti organizmo dietomis (nebent tai daroma gydytojo nurodymu). Fiziškai sunkaus darbo, deginančio riebalus, jau nedirbame, o maisto produktų pasiūla – labai įvairi.
Adventas ir Naujieji metai – puiki proga susimąstyti apie savo gyvenimo būdą ir kompensuoti trūkumus. Juk proseneliai, nors ir valgė kukliau, rinkosi įvairesnį maistą, todėl buvo sveikesni.
Siekdami išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei sulaukti sveikos senatvės, turėtume ištisus metus racionaliai maitintis, nes tai būtina fiziologinei funkcijai palaikyti.
O jei neturime laiko sudarinėti visavertės mitybos meniu, galime spragas užlopyti papildydami racioną vitaminais ir mineralais. Arba žuvies taukais, jei esame mėsėdžiai ir žuvį valgome ne nuolat, o tik prie Kūčių stalo.
„Per dieną žmogus turi gauti apie 40 įvairių skirtingų medžiagų, o jų suteikia tik visavertė mityba”, - sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.
Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenimis, mūsų šalies gyventojų mityba nėra sveika ir įvairi visų pirma dėl akivaizdaus riebalų pertekliaus.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja mokslų daktarė Roma Bartkevičiūtė pripažino, kad riebalai turėtų sudaryti ne daugiau nei 30 proc. vidutinio paros maisto davinio energinės vertės, o Lietuvoje šis procentas siekia 43 proc.
„Angliavandeniai turi sudaryti ne mažiau 55 proc. nuo paros maisto davinio energinės vertės, o pas mus tesudaro apie 40 proc. Taigi mes suvartojame per mažai gerųjų angliavandenių (viso gūdo duonos arba duonos su sėlenomis, grikių bei ryžių košių, makaronų iš kietųjų kviečių rūšių) ", - teigė R. Bartkevičiūtė.
Ištisus metus patariama vartoti maistingą, įvairų, dažniau augalinės nei gyvulinės kilmės maistą: kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų, įvairių šviežių daržovių ir vaisių, mažinti maisto, turinčio daug sočiųjų riebalų, vartojimą, riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa, vartoti liesą pieną ir liesus pieno produktus, rinktis mažai cukraus turintį maistą, valgyti nesūriai.
Kita vertus, daugelis žmonių prisimena senelių ir prosenelių pasakojimus, kad jie valgydavo daug ir riebiai, tai padėdavo atlikti visus žemės ūkio darbus. O jau žiemą tai apskritai – jei papjovus kiaulaitę būdavo lašinių ant stalo, tai juos šluote šluodavo, o bulvinius blynus taip pat grietine ar spirgučiais paskanindavo, kad „gerklėje nestrigtų“.
Kaip dabar žmonėms susigaudyti, kiek ir kokių riebalų vartoti, kad neišprovokuotų širdies ir kraujagyslių ligų? Ir kas yra tie vadinami gerieji, o kas – blogieji riebalai? Juk ir mėsa, ir žuvis turi riebalų, tačiau mitybos specialistai pastebi, kad šaltųjų vandenų riebiųjų žuvų (lašišos, menkės) Lietuvos gyventojai suvalgo gerokai per mažai.
Kiauliena užgožia žuvį ir daržoves
Lietuviai valgo per daug kiaulienos: iš 77 kg, statistiškai suvartojamų per metus, 44,5 kg sudaro kiauliena. Todėl labiausiai lietuviams trūksta būtent polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių yra riebioje žuvyje.
„Kadangi žmonės tos žuvies nevartoja, omega-3 riebalų rūgščių su kitais produktais negauna, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo struktūroje sudaro apie 54 proc.“, - sakė profesorius R.Stukas.
Anksčiau žmonės valgė ne tik gyvulinės kilmės riebalus, bet ir labai daug šviežių daržovių: burokų ir burokų lapų, morkų, ropių, kopūstus raugdavo statinėmis, ir gaudavo labai daug antioksidantų.
Tad sotieji riebalai nedarydavo tokios didelės žalos, nes nesioksiduodavo (kaip žinome, oksiduoti riebalai kaupiasi kraujagyslėse), taigi anksčiau nebuvo tiek daug širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.
„Dabar padėtis pasikeitusi: per dešimtmetį kasdien šviežias daržoves valgančių žmonių sumažėjo apie 40 proc.“, - priminė R.Bartkevičiūtė.
Gerieji ir blogieji riebalai
Skirstymas į geruosius ir bloguosius riebalus yra labiau santykinis. Ir vieni, ir kiti teikia energijos, mes turime gauti ir gyvūninės kilmės, ir augalinių riebalų.
Augalinės kilmės riebalai (dažniausiai nesotieji, polinesotieji, mononesotieji) turi sudaryti didesnę dalį racione nei gyvūniniai (sotieji).
„Įrodyta, kad didelis kiekis sočiųjų riebalų (kitaip tariant, jei valgome per daug riebios mėsos) tikrai gali būti įvairių lėtinių ligų (kraujotakos ir net onkologinių) rizikos veiksniu. O tam tikras kiekis nesočiųjų riebalų rūgščių (riebi žuvis ir grūdinės kultūros) gali padėti apsisaugoti nuo šių ligų atsiradimo“, - sakė R.Bartkevičiūtė.
Toks paaiškinimas praktikoje atrodo taip. Jei nuolat vartojame riebesnę mėsą, lašinius, blynus (kaime pas močiutę) kepame ant kiaulienos taukų, gauname nemažą kiekį sočiųjų riebalų.
Turime žinoti, kad tokių produktų neturime vartoti daug ir privalome kartu valgyti daržoves ir kitus produktus, su kuriais gautume antioksidantų ar kitų trūkstamų medžiagų.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja - sotieji riebalai neturi sudaryti daugiau nei 10 proc. paros maisto davinio energinės vertės.
Tai nereiškia, kad jų visai neturi būti. Ir jeigu lietuvis valgo nedidelį kiekį lašinukų, nes taip yra įpratęs, tai nieko blogo.
Bet jei jis padidins riebios mėsos dalį racione, tuomet gaus žymiai didesnį sočiųjų riebalų kiekį ir jau tada gali atsirasti sveikatos problemų.
Taip pat patariama vietoj sočiųjų gyvūninės kilmės riebalų vartoti kuo daugiau augalinių aliejų (saulėgrąžų, sėmenų, alyvuogių, rapsų), nes juose yra mono ir polinesočiųjų riebalų rūgščių.
„Naujausių tyrimų duomenimis, apie 80 proc. gyventojų maisto gamybai naudoja augalinius riebalus. O gyvūninės kilmės riebalų naudojimas per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo maždaug penkis kartus, - sakė R.Bartkevičiūtė. - Tik nereikia įsivaizduoti, kad, vartodami augalinės kilmės riebalus - aliejų, mes negauname kalorijų. Gauname jų tiek pat, tačiau jos yra kitokios sudėties“.
Mityba lemia sveikatą
Sveikata priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Daugelis žiemą linkę peršalimą gydyti tirpiais reklamuojamais milteliais, jei netgi nesusimąsto, kad tinkamai maitindamiesi galėtų išvengti tokių ligų.
„Kai manęs klausia, kaip maitintis žiemą, pavasarį, vasarą ar rudenį, atsakau tą patį: visais metų laikais, visais sezonais reikia maitintis tinkamai, sveikai, įvairiai.
Jeigu jaučiamės pavargę, negalime nesusikaupti neretai kaltiname dėl to imunitetą. Tai stiprinkime jį ištisus metus. Jeigu neturime galimybių ar laiko gauti visų reikiamų medžiagų su maistu, galime vartoti papildą, kuriame bus vitaminų ar mineralinių medžiagų. Mitybą praturtinę maisto papildais, galėtume pagerinti sveikatą. Tada nereikės eiti į vaistinę pirkti vaistų”, - svarstė R.Bartkevičiūtė.
