Sekmadienį vykęs maratono bėgimas toli gražu ne pirmasis Lietuvoje. Atrodytų, kiekvienas jau turėtų suprasti, kad bėgimui reikia ilgai ruoštis. Kita vertus, kaip įprasta tokių renginių metu, galima buvo pasirinkti ir daug trumpesnes distancijas nei maratonas ar 20 kilometrų bėgimas.
Nepaisant to, problemų vis tiek neišvengta – vienas žmogus mirė, o keliolikai prireikė medikų pagalbos. Kai kuriuos netgi reikėjo vežti į ligoninę. Smulkių nubrozdinimų būta ir daugiau, bet dėl jų bėgimų dalyviai į medikus nesikreipė.
„Žmonės kreipiasi dėl vandens elektrolitų balanso sutrikimų, traumų lūžių, sausgyslių plyšimų. Traumų būna įvairiausių“, – vardino V.Pumputienė.
Tiesa, direktoriaus pavaduotoja tikina, jog net jei žmonės turi kokių nors ligų ir dėl to pasijunta blogai, įprastai tai nutyli. „Niekas nepasisako, jei jau dalyvauja. Negalime pasakyti, ar kas nors iš dalyvių turi įgimtų ar kitokių sveikatos problemų. Manau, jei turėtų problemų, gal būtų pakankamai nuovokus ir nedalyvautų.. Tačiau tai tik mano nuomonė. Neaišku, kaip yra iš tikrųjų“, – sakė V.Pumputienė.
Jos teigimu, šį kartą situaciją gelbėjo palankūs orai. Nebuvo karšta, bėgti buvo lengviau, organizmas patyrė mažesnį krūvį.
Visgi V.Pumputienė perspėja, kad svarbiausia bėgikams – įvertinti savo galimybes. „Jeigu žmogus anksčiau nesportavo, o tik užsidegė, kad dabar nubėgs dešimt ar daugiau kilometrų, galime laukti bėdų.
Reikia pagalvoti apie save. Savaime suprantama, kad svarbi ir mityba, mineralizuoto vandens gėrimas. Juk bėgant labai daug prakaituojama“ – teigė greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotoja.
V.Pumputienė tikino, jog bėgimo metu dalyviams pasiruošusi padėti ne viena medikų komanda. „Budėjo trys brigados, tačiau pasiruošusių atvykti buvo daugiau. To reikėjo, nes kai kuriuos dalyvius teko vežti į gydymo įstaigą. Kiek jų tiksliai buvo, sunku pasakyti, bet žinau, kad į ligoninę buvo vežami“, – sakė V.Pumputienė.
Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja teigė, jog į gydymo įstaigas maratono dalyviai pateko patyrę traumas ar nualpę.
Komentuoti mirties atvejo maratono metu V.Pumputienė tikino negalinti. Esą tai galėjo nutikti dėl įvairių priežasčių, nes nežinoma, ar žmogus buvo visiškai sveikas, kokios jo fizinės galimybės.
Apibendrindama bėgimo šventes V.Pumputienė buvo kategoriška: „Taip, sunegalavusių nebuvo labai daug, bet negalima sakyti, kad maratonas visiškai nekaltas dalykas. Juolab, kad yra mirčių..“
