Dar trys sunkiai sergantys pacientai yra gydomi reanimacijoje, praneša „Lietuvos ryto“ televizijos „Žinios“.
„Visi mirusieji sirgo ir gretutinėmis ligomis, o tai neprisidėjo prie sveikatos pagerėjimo.
Tie žmonės kreipėsi dėl skubios pagalbos, buvo paguldyti į Reanimacijos skyrių, deja, du mirė praeitą savaitgalį ir dar du šią savaitę.
Tai – vyresnio amžiaus pacientai. Svarbu pridurti, kad apie gripą yra daug informacijos, bet kai kurie asmenys ignoruoja tuos perspėjimus.
Visi mirusieji tris ir daugiau dienų gydėsi namuose, nors visiems sakoma, kad būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – „Lietuvos ryto“ televizijai komentavo Panevėžio ligoninės atstovas Vytautas Riaubiškis.
Infektologas Alvydas Laiškonis sako, kad šiemet gripas kitoks nei ankstesniais metais. Vienas jo potipių gali būti sudarytas iš 2009 metais siautėjusio kiaulių, paukščių ir žmonių gripo virusų.
„Serga daugiau jaunesnio amžiaus žmonės ir tie asmenys, kurie 2009 metais nesirgo ir neturėjo jokių liekamųjų antikūnų. Jie pirmiausia pateko tarp sergančiųjų“, – kalbėjo infektologas A.Laiškonis.
Iš 60 savivaldybių gripo epidemija paskelbta 14-oje.
Daugiausia sergančiųjų – Panevėžyje, Lazdijų, Ukmergės rajonuose, Alytuje, Elektrėnų savivaldybėje, Kaune.
Toliau pagal sergančiųjų skaičių rikiuojasi Šiaulių miestas, Kėdainių, Jonavos, Ignalinos, Telšių, Trakų, Raseinių ir Prienų rajonai.
Epidemiją rekomenduojama skelbti Šalčininkų rajone. Nuo rytojaus ji skelbiama ir Vilniaus bei Klaipėdos miestuose.
„Kai prasideda epidemijos laikotarpis, gali būti atšaukti ir neorganizuojami įvairūs renginiai, uždaromos mokyklos. Šiandien jau uždaryta 31 mokykla“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.
Kauno klinikų konsultacinėje poliklinikoje dirbantis gydytojas sako, kad pusė pacientų skundžiasi peršalimo ar gripo simptomais.
„Jei temperatūra pakyla staiga iki daugiau nei 39 laipsnių Celsijaus ir lydima galvos, raumenų skausmo, o vietiniai simptomai atsiranda vėliau, diagnozuojame gripą.
Jei pirmiau prasideda sloga, o temperatūra nėra aukšta, tai vertiname kaip peršalimą ar kitų virusų sukeltą viršutinių kvėpavimo takų infekciją“, – paaiškino Kauno klinikų gydytojas Gediminas Urbonas.
Pagal diagnozę skiriasi ir gydymas. Gripą geriausiai įveikia vaistai, kuriuos būtina pradėti gerti per 48 valandas.
Anot specialistų, užsikrėsti labai lengva, tad būnant ligoninėse būtina saugotis apsauginėmis kaukėmis ir dažnai plauti arba dezinfekuoti rankas.
Gydytojai kartoja: geriausia apsisaugojimo priemonė – skiepai.
Pasiskiepijus ligos eiga lengvesnė, išvengiama sunkių komplikacijų.
Tačiau prasidėjus epidemijai skiepytis jau per vėlu.
Prieš dvejus metus už valstybės lėšas paskiepyta apie 110 tūkstančių žmonių.
Už skiepus iš savo kišenės sumokėjo dar beveik 24 tūkstančiai asmenų.
Pernai valstybės lėšomis paskiepyta 12 tūkstančių, o už savo pinigus – 6 tūkstančiais daugiau gyventojų.
„Kodėl Lietuvos gyventojai nesiskiepija? Tai kad patys medikai nesiskiepija ir atkalba pacientus. Tai nėra tik Lietuvos problema.
Tai – visos Europos problema. Kiek teko susižinoti, skiepijasi apie 30 procentų visų medikų“, – pažymėjo infektologas A.Laiškonis.
Gyventojai nuo gripo saugosi įvairiai: kas aviečių, liepžiedžių arbatomis, kas kiekvieną rytą suvalgydami po šaukštą su medumi sumaišyto svogūno ir česnako.
Kiti – grūdindamiesi ar valgydami obuolius. Turgaus prekeiviai sako, kad pirkėjai dažniau į krepšelį deda česnakų, citrinų, imbierų.
Medumi prekiaujantis Algimantas pirkėjų daug nesulaukia, nors, anot jo, aviečių ir liepų medus išgydytų bet kokį peršalimą.
„Medus užmuša visas bacilas. Daug nereikia: iš ryto paėmei pusę šaukštelio, kad dezinfekuotum burną, ir to užtenka, kad nesirgtum“, – sako medaus pardavėjas Algimantas Dubauskas.
Dar stipresnis vaistas, anot prekiautojo, – antibiotikams prilyginamas bičių pikis.
Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per epidemiją į gydytoją dėl nedarbingumo pažymos bus galima kreiptis telefonu.
