Tad ko galime tikėtis šio gripo sezono metu, ar įmanoma prognozuoti, koks jis bus Lietuvoje? Apie tai kalbėjomės su D.Razmuviene.
– Koks gripo sezonas prognozuojamas šiemet? Ar jis turėtų būti sunkesnis?
– Kiekvienais metais cirkuliuoja abu gripo virusai: tiek A, tiek B tipo.
A tipo gripo virusas turi savybę sukelti epidemijas ir pandemijas, nes jis gali nežymiai keistis arba, susidarius palankioms sąlygoms, įvyksta viruso genų rekombinacija, dėl ko atsiranda visiškai naujas A tipo gripo virusas, kuris ir sukelia pandemiją.
B tipo gripo virusas taip pat gali sukelti epidemijas, tačiau rečiau, nes jis neturi savybės kisti, kaip A tipo gripo virusas.
Gripo sezono metu A ir B tipo gripo virusai cirkuliuoja abu.
A tipo gripo virusas dažniausiai pradeda gripo sezoną, o įpusėjus gripo sezonui – įsijungia ir B tipo gripo virusas. Tačiau 2018-2019 m. gripo sezoną pradėjo B tipo gripo virusas, kas būna retai.
Būtent jis ir užkūrė sergamumo gripu pakilimą. Tačiau kartu cirkuliavo ir A tipo gripo virusas. Taip buvo visose Šiaurės pusrutulio šalyse.
Visos Europos šalys yra įpareigotos ištisus metus savaitinius gripo sergamumo duomenis perduoti į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą. Šiai dienai tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje sergamumo gripu registruojami tik pavieniai atvejai.
– Ar šiam sezonui jau pagamintos vakcinos nuo gripo?
– Šiam sezonui trys Europos gamintojai pagal ekspertų numatytą antigeninę gripo vakcinos sudėtį jau pagamino tiek trivalentes, tiek keturvalentes gripo vakcinas.
Valstybinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo šių metų gripo sezonui nupirko keturvalentę gripo vakciną rizikos grupių asmenims skiepyti.
Šių metų gripo vakcinos sudėtis skiriasi nuo praėjusių metų gripo sezonui skirtų vakcinų abiejų A tipo gripo virusų (AH1N1 ir AH3N2) padermėmis, o B tipo gripo virusų antigenai yra tokie pat kaip pernai.
Dažnai pasiskiepijusiems žmonėms kyla klausimas, kodėl reikia skiepytis kasmet, jeigu ir pernai buvo tas pats A H1N1 gripo virusas. To reikia, nes vyksta A tipo gripo viruso paviršinio antigeno kitimai.
Tai yra, pasikeičia ne genetinė informacija, kas reikštų, kad atsirado visiškai naujas virusas, bet paviršinio viruso tam tikri baltymai, kas traktuojama kaip pakitusi gripo viruso padermė.
Dėl tokių nedidelių paviršinių viruso baltymo pokyčių kiekvienais metais ir gaminama nauja vakcina. Prieš pernykščio sezono virusą mes turime apsaugą, o prieš naują padermę neturime, todėl reikia skiepytis kasmet.
O genetinės A tipo gripo viruso informacijos pokyčiai vyksta kas 10–40 metų. Tada ir kyla gripo pandemijos.
– Praėjusį sezoną buvo daugiau mirčių nuo gripo, nors ULAC duomenys rodė, kad pats sergamumas buvo netgi mažesnis, palyginti su užpraeitu sezonu.
– Tikrai taip. Praėjusio, tai yra 2018–2019 metų, gripo sezono metu buvo užregistruota 14 procentų mažiau gripo atvejų, negu prieš tai buvusiu sezonu. Paprastai Lietuvoje kasmet gripu suserga apie 60–70 tūkstančių asmenų.
Peršalimo ligų, vadinamųjų ŪVKTI, praėjusį sezoną buvo beveik 8 procentais mažiau, negu vėlgi su prieš tai.
Bet praėjusį sezoną buvo registruotos 26 mirtys, o prieš tai buvusį 2017–2018 metų sezoną – tik 14.
Taigi labai sunku nuspręsti, kaip tą sezoną vertinti: ar jis buvo sunkesnis, nes numirė daugiau žmonių, ar lengvesnis, nes mažiau sirgo, negu per ankstesnį sezoną.
Žiūrint į sergamumo išplitimą Lietuvos teritorijoje, tai praėjusį sezoną tik pusėje savivaldybių buvo paskelbta gripo epidemija. O yra buvę sezonų, pavyzdžiui 2009–2010 metais, kai praktiškai visose savivaldybėse paskelbtos epidemijos. Bet mirties atvejų tada vėlgi buvo mažiau negu anksčiau. Tais metais buvo 23 mirtys.
Ir dabar pasakyti, kad bus kažkas tikrai grėsmingo, tikrai negalime, neturime tokios informacijos. Žiūrint į dabartinį sergamumą, praėjusią savaitę Lietuvoje buvo registruoti 2 gripo ir 10 tūkstančių peršalimo ligų atvejų, kas rudenį, kai visi dėl darbo ir mokslų susirenka į uždaras patalpas ir orai dar būna visokie, yra įprasta.
– Ar yra kažkoks paaiškinimas, kodėl pernai sergamumas gripu buvo net 14 procentų mažesnis? Gal tai lėmė, pavyzdžiui, padidėjęs visuomenės skiepijimasis?
– Iš dalies taip. Tai lėmė ir visuomenės skiepijimasis, nors Lietuvoje nuo gripo pasiskiepija tik iki 10 procentų visos populiacijos, daugiausia tarp jų būna tų, kurie pagal amžių patenka į didesnę rizikos grupę, tai yra asmenys nuo 65 metų (jiems padidėja rizika susirgti dėl imuninės sistemos ypatumų).
Nuo gripo pasiskiepija iki 20 procentų, tai yra, maždaug kas penktas, vyresnis nei 65 metų asmuo. Tai, kad pasiskiepija didžiulis būrys senjorų, kuriems vakcina yra nemokama, aišku, galėjo lemti sergamumo sumažėjimą.
Bet statistikoje ne viskas gali būti atspindėta.
Sergamumas gripu registruojamas pagal šiai ligai būdingus klinikinius simptomus. Tam nebūtinas privalomas laboratorinis žmogaus ištyrimas arba ėminio paėmimas.
Galbūt dalis gripu susirgusių žmonių galėjo persikelti į peršalimo ligų statistiką. Juk ne visų žmonių gripo simptomai būna kaip pagal vadovėlį.
Jeigu sergant labai nepakyla temperatūra ar pasireiškia netipiniai simptomai (tarkime, pilvo skausmai, šleikštulys, vėmimas, viduriavimas), nepadarius laboratorinio tyrimo ir nepaėmus ėminio, galima tai palaikyti tiesiog peršalimo liga.
– Sakėte, kad nuo gripo paprastai skiepijasi tik iki 10 procentų šalies gyventojų. Ar pastebite, kad po tokių ligų kaip tymai protrūkio, būtų išaugęs ir noras skiepytis nuo gripo?
– Išties tymai mums padarė tokią pamoką , kad susidomėjimas bet kokia vakcina nuo bet kurios užkrečiamos ligos, valdomos skiepais, yra tikrai labai padidėjęs.
Kalbant apie gripą, komercinėje rinkoje vakcinos yra įvežtos į Lietuvą ir kai kurios gydymo įstaigos jau turi vakciną, tad žmonės, kurie nori pasiskiepyti už savo pinigus, arba darbdaviai, kurie nori paskiepyti darbuotojus, jau gali tai padaryti.
Biudžeto lėšomis vakciną planuojama atvežti į Lietuvą nuo spalio vidurio, iki spalio pabaigos.
Ta vakcina, kuri priklauso nemokamai į penkias rizikos grupes patenkantiems žmonėms: senjorams, nėščiosioms, globos ir slaugos namų gyventojams, medikams ir visiems asmenims nuo pusės metų ir vyresniems, kurie turi kokią nors lėtinę ligą.
Žmonės tikrai labai domisi, skambina, klausia, kur vakcina nuo gripo. Visos šalys gaus vakciną tuo pačiu laiku, kaip mes.
Beje, šiemet skiepijimosi laikas bus labai tinkamas, nes gripo pakilimo sezonas būna kažkur nuo Kalėdų iki sausio vidurio arba sausio pradžioje–vasarį. Tad, jeigu priklausai bet kuriai iš paminėtų penkių rizikos grupei, pasiskiepijus lapkritį bus tinkamas laikas susiformuoti imunitetui ir būti apsaugotam kaip tik per gripo pakilimą.
Po vakcinacijos imunitetas susidaro po 2 savaičių ir trunka apie 6 mėnesius. Vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, būdingas trumpesnis imunitetas.
Taigi anksčiau mes per anksti pradėdavome skiepijimo sezoną ir per anksti užbaigdavome. Bet šiemet, kadangi nemokama vakcina atsiras spalio viduryje ar pabaigoje, bus pats laikas lapkritį–gruodį pasiskiepyti.
Skiepytis galima netgi prasidėjus sergamumo pakilimui, nes niekada nebūna taip, kad gripu suserga visi Lietuvos gyventojai vienu metu. Sergamumas registruojamas savivaldybėse, kurios, atsižvelgdamos į savo teritorijos sergamumo rodiklius, gali skelbti gripo epidemiją.
Tarp medikų išlikusi tokia nuostata, kad per epidemiją nebereikia skiepytis. Niekur to nėra parašyta. Aišku, reikia žinoti, kad pasiskiepijus apsauga įgyjama tik po dviejų savaičių.
Tad, jeigu visuomenėje jau yra daugiau sergančių žmonių, per tas dvi savaites, kol susiformuos antikūniai, galima kur nors susitikti sergantį žmogų ir susirgti greičiau, negu spės apsaugoti vakcina. Štai kodėl girdimi tokie pasakymai: „Pasiskiepijau ir susirgau“.
Pasiskiepijus reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, koks tuo metu yra sergamumas gripu. Jeigu jis didesnis, reikėtų įvertinti savo veiklą: ar netenka dažnai važinėtis viešuoju transportu, būti uždarose erdvėse, renginiuose.
Kol imunitetas susiformuos, tai reikėtų apriboti, nors skiepytis tikrai galima ir netgi rekomenduojama.
– Sakėte, kad gripas prasideda ne iš karto visoje Lietuvoje, bet atskirose savivaldybėse. Gal yra tendencijų, kad, pvz., gripo sezonas visada pirma prasideda, pajūryje?
– Ne. Būna labai įvairiai. Gali būti, kad prasideda kažkur Klaipėdos apskrityje, kažkokiose savivaldybėse, būna, kad Šiaurės Lietuvoje .
Pernai gripo sezonas prasidėjo Kauno, vėliau – Vilniaus savivaldybėje.
Bet kokiu atveju, niekur nuo gripo nepasislėpsi – jis ateis. Gripas nebūna netikėtas: atėjo žiema, ateis ir gripas, tad rodyklės iš kur ateina ir kur išeina tikrai nėra.
