Dėl koronaviruso hospitalizuoti 104 asmenys, iš kurių 19 serga sunkiai. Jiems reikalingas gydymas su deguonies kaukėmis. Vienas ypač sunkus ligonis šiuo metu gydomas reanimacijoje. Deja, informacija apie jų amžių ir lydinčias ligas kol kas nesurinkta.
Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja, Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė mano, kad sergamumas mūsų šalyje dar keletą savaičių didės ir tik nuo mūsų priklausys, kaip pavyks jį suvaldyti.
12 proc. susirgusiųjų – medikai
Lietuvoje koronaviruso infekcija COVID-19 nustatyta ir 64 medikams. Dar 263 medikai dėl šios infekcijos paplitimo grėsmės yra izoliuoti.
Anot epidemiologės, susirgusiųjų medikų dalis Lietuvoje sudaro apie 12 procentų.
L.Ašoklienė atkreipė dėmesį ir į ypatingą situaciją Ukmergėje, kur protrūkis gerokai išplitęs.
Čia, pirmadienio duomenimis, nustatyti 43 užsikrėtimo koronavirusu atvejai ir 4 mirtys.
Net 22 atvejai Ukmergėje nustatyti medicinos darbuotojams, 14 – Ukmergės ligoninės pacientams. Sąlytį su infekuotaisiais turėjusių asmenų Ukmergėje yra daugiau kaip 370.
L.Ašoklienė pastebėjo, kad Sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga jau parengė sprendimą ir gaires, kaip tirti medikus dėl COVID-19.
„Prioritetas bus medikams, kurie turi sąlytį su koronaviruso infekcija užsikrėtusiais pacientais. Vėliau tie prioritetai bus plečiami“, – žadėjo specialistė.
Portalo lrytas.lt žurnalistei pasidomėjus, kurio miesto ar regiono situacija dėl koronaviruso paplitimo šiuo metu kelia didžiausią nerimą, epidemiologė atsakė: „Daugiausia susirgimų šiuo metu registruota Vilniuje.
Mes matome didėjančius susirgimų skaičius Klaipėdoje. Atidžiai stebima ir situacija Ukmergėje“.
Sergamumo pakilimas prognozuojamas balandžio pabaigoje
Paklausta, kada gali būti didžiausias sirgimas koronavirusu, epidemiologė sakė: „Prognozės yra sudėtingas dalykas. Kalbant apie prognozuojamą sergamumą protrūkių, epidemijų ir pandemijų metu, tam kuriami matematiniai modeliai. Jie šiuo metu kuriami ir Lietuvoje.
Bet mes turime galimybę pasinaudoti ir kitų šalių mokslininkų paskelbtais modeliais. Jie yra skirtingi, todėl, kad kintamosios, kurios įtraukiamos į modelius, irgi yra pakankamai skirtingos.
Kalbant apie piką, kada mes jį pasieksime, viena iš kintamųjų yra, kaip mums sekasi valdyti protrūkį, epidemiją, kaip laikomės ribojimo priemonių.
Labai didele dalimi tas pikas priklausys ir nuo mūsų pačių, kaip mes laikysimės karantino režimo, ribojimo priemonių.
Tokios griežtos ribojimo priemonės Lietuvoje, kalbant apie užkrečiamųjų ligų valdymą, taikomos pirmąkart. Jos taikomos tikrai ne atsitiktinai, nes jos yra tiesiog būtinos“.
L.Ašoklienė priminė, kad šiuo metu būtina socialinė distancija, bet kokių nebūtinų kontaktų vengimas, higienos paisymas – rankų plovimas muilu, dezinfekcinių skysčių naudojimas.
„Kai kurie mokslininkai sako, kad turėsime pakankamai didelį plitimą artimiausias dvi savaites. Kai kurie modeliai teigia, kad piką pasieksime kažkur 10 epidemijos savaitę, skaičiuojant nuo pirmo nustatyto ligos atvejo. Tai galėtų būti balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje“, – komentavo L.Ašoklienė.
Lietuvos situacija pasaulio ir Europos kontekste
L.Ašoklienė papasakojo ir kaip Lietuva pagal sergamumo ir mirštamumo koronavirusu rodiklius atrodo pasaulio ir Europos kontekste.
Anot epidemiologės, pasaulyje, pirmadienio duomenimis, visame pasaulyje buvo užregistruota daugiau nei 7 tūkst. naujų koronaviruso COVID-19 atvejų. Nuo šio viruso mirusių žmonių skaičius pasaulyje pirmadienį pasiekė per 33,5 tūkst.
Daugiausia susirgimų registruota JAV, Italijoje, Kinijoje, kur protrūkis jau besibaigiantis, ir Ispanijoje. Daugiausiai mirties atvejų registruota Italijoje, Ispanijoje ir Kinijoje.
„Pagal sergamumo rodiklius išsiskiria Italija, Ispanija ir Islandija. Jose sergamumas yra didesnis nei 100 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.
O didžiojoje dalyje Vakarų Europos šalių, taip pat Skandinavijos ir Baltijos šalyse sergamumo rodiklis yra daugiau nei 10 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.
Lietuvoje, pagal šios dienos duomenimis, jis yra apie 18 atvejų 100 tūkst. gyventojų“, – vardijo epidemiologė.
Palyginti su Baltijos šalimis, Lietuvoje sergamumas nėra didžiausias.
„Lietuvoje šiandien turim 533 nustatytus koronaviruso atvejus. Estijoje jų yra 679, Latvijoje 376. Bet mūsų kaimynių duomenys yra vakar dienos“, – pažymėjo L.Ašoklienė.
Susirgusių vaikų – apie 3 procentai
Portalo lrytas.lt paprašyta papasakoti, kokio amžiaus ir lyties užsikrėtusių žmonių šiuo metu Lietuvoje yra daugiausia bei kiek iš jų yra nepilnamečiai, epidemiologė sakė: „Šiuo metu, pagal turimus duomenis, turime keletą susirgimų tarp vaikų. Ši amžiaus grupė sudaro apie 3 procentus.
Apie 20 proc. susirgusiųjų yra asmenys, vyresni kaip 60 metų, tai yra ta rizikingoji grupė.
Visi kiti asmenys yra jauni, darbingi žmonės. Turbūt natūralu, kad didžioji dalis susirgusiųjų yra grįžę į Lietuvą iš užsienio valstybių. Pagal lytį kažkokio esminio skirtumo nenustatyta“.
Ar tikrai sergamumo kreivė plokštėja?
Epidemiologė nesiryžo teigti, kad sergamumo koronavirusu Lietuvoje kreivė šiuo metu plokštėja, kaip pirmadienį sakė sveikatos apsaugos ministras A.Veryga.
„Epideminės kreivės kilimas, jeigu ji kyla staigiai ir stačiai, rodo didžiulę naštą sveikatos sistemai ir sveikatos sektoriui. Tai reiškia, kad vienu metu mes turime daug susirgusių asmenų, kuriems reikalinga pagalba.
Kuo kreivė plokštesnė, tuo situacija lengviau ir geriau valdoma.
Šiuo metu teigti, kad ji plokštėjanti, ar situacija yra stipriai suvaldyta, reikėtų gal atsargiai.
Aš vis tik manyčiau, kad keletas artimiausių savaičių vis tik parodys, kokia ta situacija yra pas mus ir kokį efektą duos bei kiek prisidės prie situacijos valdymo taikomos griežtos ribojimo, karantino priemonės“, – paaiškino L.Ašoklienė.
Esą tai, kaip pavyks suvaldyti epidemiją, paaiškės vėliau.
Kada žmogus laikomas pasveikusiu?
Kokia yra vidutinė sveikimo nuo COVID-19 infekcijos trukmė, labai aiškių duomenų nėra.
„Ką mes stebime iš kitų šalių patirties, susirgusio pasveikimui reikia laiko. Sergantis asmuo pakankamai ilgai išskiria virusą. Tai užtrunka iki kelių savaičių, o jeigu ligos eiga sunki, tai gali užtrukti ir ilgiau“, – įspėjo L.Ašoklienė.
Paklausta, kada asmuo gali būti laikomas pasveikusiu, specialistė paaiškino: „Pasveikusiu asmuo laikomas, kai jam dukart iš eilės su 24 val. tarpu nustatomas neigiamas laboratorinis tyrimas.
Pats tyrimas atliekamas ne anksčiau kaip po 14 dienų nuo diagnozės nustatymo ir ne anksčiau nei 3 dienos nuo temperatūros nebuvimo.
Jeigu, atlikus pakartotiną tyrimą, jis yra teigiamas, jis pakartojamas po 2 savaičių, kad būtų gautas pirmasis neigiamas atsakymas ir būtų galima gauti antrą neigiamą tyrimą, kurio reikia, jog žmogus būtų pasveikęs“.
L.Ašoklienė priminė, kad izoliacija būtina net ir tuo atveju, jeigu atlikus tyrimus testo rezultatai yra neigiami.
„Testas gali būti atliktas tuo metu, kai viruso organizme dar nepavyko aptikti. Taigi, nepriklausomai nuo to, kad sveikam žmogui atliktas testas yra neigiamas, 14 dienų izoliacija būtina“, – paaiškino epidmiologė.
Kaip pastebėjo specialistė, yra duomenų, kad net ir pasveikus nuo koronaviruso COVID-19 kai kuriais atvejais galima juo užsikrėsti vėl. Kokia tokiu atveju būtų ligos eiga, kol kas duomenų nepakanka.
Kas lemia sunkią ligos eigą?
Pasidomėjus, kas dar, be lėtinių ligų ar amžiaus, gali nulemti sunkią ligos eigą, epidemiologė atsakė: „Pagrindinės rizikos grupės, kalbant apie koronaviruso infekciją, yra asmenys virš 60 metų amžiaus ir turintys lėtinių ligų.
Pagal profesinę riziką dar išskiriami ir medikai dėl didesnio sąlyčio su koronaviruso infekcija“.
L.Ašoklienė priminė, kad pagrindinis koronaviruso COVID-19 simptomas yra karščiavimas. Visi kiti ligos požymiai būdingi ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms: kosulys ir dusulys.
„Pasirodo pranešimų ir apie gastroenteritams (skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimams, – G.B.) būdingus simptomus, bet jie kol kas yra pakankamai reti“, – pastebėjo epidemiologė.
Greitaisiais testais tirs atvykstančius iš užsienio
L.Ašoklienė sulaukė ir žurnalistų klausimų, kaip plačiai Lietuvoje naudojami greitieji testai infekcijai nustatyti bei kokia jų reikšmė, nustatant naujus atvejus.
„Dėl greitųjų testų patirties kol kas turime labai nedaug. Tarptautinės rekomendacijos irgi kol kas yra pakankamai skirtingos dėl jų naudojimo.
Šiuo metu Lietuvoje mes jau jų turime ir pradėsime juos naudoti vis dar atvykstantiems iš užsienio asmenims testuoti“, – žadėjo epidemiologė.
