Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pranešė, kad naujų koronaviruso atvejų skaičiui toliau augant, kitą savaitę bus siūloma karantiną tęsti iki metų pabaigos bei griežtinti jo ribojimus.
„Sugriežtintas karantinas turėtų įsigalioti nuo kito trečiadienio, t.y. gruodžio 9 d., o karantiną siūlysime tęsti iki gruodžio 31 dienos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ po pokalbio su laikinuoju premjeru Sauliumi Skverneliu informavo ministras.
Kokias priemones svarstys?
A.Verygos teigimu, siekiant mažinti žmonių būriavimąsi, griežtesnes priemones, beveik analogiškas kaip pavasarinio karantino metu, bus siūloma taikyti visose viešose, prekybos ir paslaugų vietose, taip pat nustatyti griežtesnius reikalavimus ugdymo procesui, kultūrai ir kitoms sritims.
Pasak ministro, COVID-19 komitete bus svarstoma parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose ir teritorijose šalia jų nustatyti didesnius prekybos ploto reikalavimus: vietoje 10 kv. m. ploto nustatyti arba 15 arba 30 kv. m. plotą, atsižvelgiant į parduotuvės dydį – ar jis didesnis, ar mažesnis nei 10 tūkst. kv. metrų.
„Taip pat siūlome nustatyti papildomas rekomendacijas. Rekomenduojama visose parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose bei paslaugų teikimo vietose padidinti dirbančių kasų skaičių, kad nebūtų eilėje daugiau kaip penki žmonės, o šeimoms – eiti tik po vieną“, – teigė ministras.
Jis taip pat pridūrė, kad „neatmestinos ir griežtesnės alternatyvos“.
„Pirmoji alternatyva. Parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose ir teritorijose šalia jų turi būti užtikrinamas 20 kv. m. prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas žmogus ir užtikrinamos kitos srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos ir kitos priemonės“, – rašė A.Veryga.
Antroji alternatyva, anot ministro, „tokia pat, kaip pavasarinio karantino metu“. Būtų draudžiama parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešųjų prekybos vietų veikla.
Šis draudimas galėtų būti netaikomas tik parduotuvėms, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas, maisto prekybai turgavietėse ir kitose viešosiose prekybos vietose, internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos atsiėmimo punktuose.
Siūloma įvesti visuotinį nuotolinį ugdymą mokyklose
Jis taip pat pridūrė, kad COVID-19 valdymo komitete bus svarstoma išimčių nebetaikyti individualiems fizinio aktyvumo užsėmimams. Išimtis liktų tik aušto meistriškumo sporto veikloms. Taip pat siūloma drausti lankyti muziejus, galerijas ir organizuoti ekskursijas.
Pagal anksčiau patvirtintą tvarką, nuo gruodžio 10 dienos planuota leisti muziejų ir galerijų lankymą ne didesnėmis nei dviejų žmonių grupėmis. Taip pat bus leidžiamos ekskursijos, kai jose dalyvauja ne daugiau nei du asmenys, išskyrus šeimos narius.
Be to, siūloma, kad valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas būtų organizuojamas ir klientai aptarnaujami tik nuotoliniu būdu, atsisakoma dalinio nuotolinio darbo, išskyrus, kai būtina atlikti darbą vietoje.
„Dar šiandien pasirašysiu operacijų vadovo sprendimą, kuriuo bus nustatytas įpareigojimas kaukes dėvėti ir darbo vietose, ne tik posėdžių metu, išskyrus atvejus, kai žmogus patalpoje yra vienas“, – rašė A.Veryga.
Ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą siūloma vykdyti, užtikrinant būtinus saugumo reikalavimus, tačiau ugdymas mokyklose pagal pradinio, pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo programas vykdomas tik nuotoliniu būdu, išskyrus specialiosiose mokyklose ir bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse ugdomus mokinius pagal pagrindinio ugdymo, vidurinio ugdymo programas.
Neformalusis vaikų švietimas turėtų būti vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas, neformalusis suaugusiųjų švietimas ir neformalusis profesinis mokymas vykdomi nuotoliniu būdu arba stabdomi, išskyrus kai kurias išimtis.
A.Veryga: dabar taikomų karantino priemonių nebepakanka
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras A.Veryga tvirtina, kad dabar veikiančių karantino priemonių nebepakanka, todėl jau pirmadienį bus svarstoma, ko griebtis toliau.
„Kalbant bendrai apie situaciją, deja, bet ji yra negerėjanti ir toliau blogėja. Neturime eksponentinio augimo, bet kiekvieną savaitę matome augantį skaičių. Tai reiškia, kad tų priemonių, kurios dabar yra taikomos, tikrai nebepakanka. Viruso plitimas nesustoja.
Kitą savaitę, pirmadienį, COVID-19 valdymo komitete bus iš naujo peržiūrimos karantino sąlygos ir priemonės. Bus diskutuojama, kokių naujų priemonių reikėtų ir būtų galima imtis tam, kad atvejų skaičius pradėtų mažėti“, – informavo laikinasis ministras.
Pasak A.Verygos, komitete bus svarstomos priemonės, susijusios darbo reglamentavimu.
„Bus kalbama tiek apie priemones darbo vietoms, ką būtų galima griežčiau reglamentuoti: tą patį nuotolinį darbą, kaukių dėvėjimą ne tik ten, kur klientai aptarnaujami, bet ir kai yra bendraujama su kolegomis“, – komentavo jis.
Ministras teigė, kad ir vėl bus keliamas klausimas dėl nuotolinio ugdymo, taip pat bus siūloma atsisakyti arba atidėti jau suplanuotas karantino taisyklių išimtis. „Siūlysime pirmadienį atidėti įsigaliojimą išimčių ir muziejams, ir kitoms kultūros įstaigoms, tikrai dabar ne laikas tokiems reiškiniams“, – teigė A.Veryga.
Pagal anksčiau patvirtintą tvarką, nuo gruodžio 10 dienos planuota leisti muziejų ir galerijų lankymą ne didesnėmis nei dviejų žmonių grupėmis. Taip pat bus leidžiamos ekskursijos, kai jose dalyvauja ne daugiau nei du asmenys, išskyrus šeimos narius.
Ministras taip pat akcentavo, kad neplanuojam taikyti ir išimčių slidinėjimo trasoms, nepaisant to, jog žmonės tuomet gali rinktis keliones į kitas šalis.
„O jeigu, kaip jūs sakot, žmonės tikrai yra iki tokio laipsnio išprotėję, kad, nepaisant nieko, važiuos, kur tik norit – į Lenkiją, dar kažkur, kur atsidarinės trasos – tai būtų gerai, kad tie patys žmonės grįžę nepriekaištautų, kad jiems sudėtinga gauti gydymo paslaugas, kad ligoninės yra perkrautos.
Man tikrai makabriškai skamba tokie argumentai, aš jų nesuprantu“, – situaciją komentavo A.Veryga.
Situacija ligoninėse – įtempta
A.Verygos teigimu, auga ir ligoninėse esančių pacientų skaičius. „Kuo daugiau yra nustatoma užsikrėtusiųjų, tuo anksčiau ar vėliau didesnis skaičius pacientų patenka į gydymo įstaigas. Tai sukelia tikrai ypatingai dideles įtampas regionuose ir krūvį ten dirbantiems medikams“, – konstatavo jis.
Ministras pridūrė, kad tokia situacija šalyje tęsiasi ne vieną savaitę. „Įstaigos turi perorientuoti savo darbą į paslaugų teikimą kovidiniams pacientams, dabar vienas iš tokių karščiausių taškų yra Panevėžio apskritis, kur labai greitai auga pacientų skaičius. Prieš tai buvo Šiauliai, Klaipėda, Kaunas. Dabar kalbama apie Vilnių, Panevėžį“, – vardijo A.Veryga.
Jos teigimu, apie 40 iš 190 šiuo metu čia gydomų pacientų paguldyti per pastarąsias dvi paras, tad VMKL vadovybė nesitiki, kad daugiau nei keli pacientai galėtų būtų išrašyti dar iki šio savaitgalio.
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras pripažino, kad Lietuva yra viena lyderių pagal sergamumą koronavirusu Europoje bei pažymėjo, jog „nesinorėtų pasiekti pirmosios vietos tam, kad visi pradėtų elgtis atsakingiau ir ligos plitimas sustotų“.
Mirčių nuo koronaviruso gali būti ir daugiau?
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras, komentuodamas augančią mirtingumo Lietuvoje statistiką, pabrėžė, kad mirčių nuo koronavirusinės infekcijos iš tiesų gali būti daugiau, nei yra pranešama.
„Mes taip pat turime tą pačią prielaidą, kurią patikrinti, deja, nelabai yra galimybė. Nebent kiekvienu atveju mirusiam asmeniui būtų atliekamas testas. Tada galėtume pasakyti 100 proc. Gali būti, kad po dalimi tų mirčių, kurios šiuo metu yra konstatuotos kaip mirtys nuo širdies, kraujagyslių ligų ar kvėpavimo sistemos ligų, po jomis gali slėptis skaičius ir koronavirusinių mirčių“, – tikino A.Veryga.
Tačiau, anot laikinojo ministro, tokią prielaidą būtų sunku patikrinti.
„O šiaip matome tikrai kiekvieną dieną, ir jūs girdite skaičius, kad auga nuo koronaviruso infekcijos mirčių skaičius. Natūralu, kad ir šių mirčių statistika didėja. O dėl ko mes skaičiuojame tokius didelius skaičius ir, deja, bet nemažėjančius, tai reiškia, kad vis tik nepakanka karantino priemonių arba mes jų nesilaikome. Matyt, kad ir viena, ir kita versija yra teisinga. Ką matome viešumoje, matyt, yra tik ledkalnio viršūnė.
Ne kartą esu minėjęs, kad žmonės viešumoje stengiasi laikytis tam tikrų tvarkų, taisyklių, ir tai ne visada. Didelė dalis jų tą daro dėl baimės gauti baudą, o tai reiškia, kad tie žmonės, atsidūrę aplinkoje, kur jų niekas nestebi, nėra jokios rizikos gauti baudą, jie, matyt, elgiasi labai neatsakingai. Girdime apie šventes ir kitus dalykus“, – apgailestavo jis.
Įsižiebė nauji židiniai
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pranešė, kad atsiranda ir naujų viruso protrūkių. Praėjusią parą patvirtintų 18 koronavirusinės infekcijos atvejų siejama su protrūkiu Gargždų ligoninėje. Visi asmenys yra pacientai.
„Kaip matome, atsiranda ir nauji židiniai. Jie nėra labai skaitlingi, bet tai nėra maži skaičiai“, – įspėjo epidemiologė.
Šiuo metu serga 3301 medikas. Tuo metu darželiuose ir pradinio ugdymo įstaigose, NVSC atstovės teigimu, šiuo metu fiksuojami labai neskaitlingi susirgimų atvejai. Nuo mokslo metų pradžios ugdymo įstaigose fiksuoti 5832 COVID-19 atvejai. Didžioji jų dalis (57 proc.) yra vaikai.
Žmonės neprisipažįsta, kur pasigavo virusą
Tarp vakarykščių susirgimų suskaičiuojami 187 iki šiol neištirti nauji atvejai. D.Razmuvienė atkreipė dėmesį į tai, kad epidemiologinius tyrimus apsunkina palyginti ilgas viruso inkubacinis periodas, galintis užsitęsti iki 14 dienų.
„Atliekant apklausą, žmogui labai sunku prisiminti, kur jis buvo 14 pastarųjų dienų. Vėlgi, ne paslaptis, kad ne kiekvienas yra linkęs atsakinėti į klausimus. Yra problemų dėl to, kad neįmanoma gauti bet kokios informacijos apie jo (susirgusiojo, – aut. past.) telefoną arba jis atsisako kalbėti. Tokių atvejų yra nemažai“, – apie epidemiologinio tyrimo niuansus pasakojo specialistė.
NVSC atstovė taip pat pastebi, kad ne visiems malonu prisipažinti, kad nesilaikė rekomendacijų, lankėsi privačiame vakarėlyje, tokie dalykai, pasak D.Razmuvienės, dažnai lieka nutylimi. Epidemiologė atkreipė dėmesį ir į gyventojų mobilumo duomenis. Lapkričio mėnesį gyventojų srautas masinio susibūrimo vietose nemažėjo.
„Todėl nereikia stebėtis, kad COVID-19 atvejų nemažėja“ , – sakė D. Razmuvienė.
Ji dar kartą priminė, kad kelios dienos iki simptomų pasireiškimo susirgusieji aktyviai platina virusą į išorę, gausu besimptomių atvejų. „Tie susibūrimai įvairiose aplinkose turėtų būti žymiai griežčiau ribojami. Jeigu jie neribojami, tai norėtųsi dar kartą apeliuoti į žmonių sąmoningumą“, – laikytis rekomendacijų prašė NVSC atstovė.
„Norint sutikti šventes vis tik reikėtų pagalvoti, kad ateinančių 2021 metų Kalėdos turėtų būti linksmesnės. Ir mes būtume ir gyvi, ir sveiki. Tai šie metai turėtų būti jaukesni, labiau namų aplinkoje, be didelių materialinių įsipareigojimų vienas kitam“, – suprasti realią situaciją ragino D.Razmuvienė.
Įvardijo „degančias“ savivaldybes ir atsakė į kritiką
Paprašyta išskirti savivaldybes, kuriose situacija šiuo metu įtempčiausia, D.Razmuvienė „degančiais“ pavadino Kėdainius. Šio miesto ligoninėje serga virš 130 žmonių. Atvejai fiksuojami ir smulkesnėse Kėdainių savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose.
Ji taip pat išskyrė Šilalės rajoną. Čia viruso židinys įsiplieskė šeimos šventėje ir vėliau ėmė plisti darbovietėse, medicinos įstaigose, socialinės globos namuose.
D.Razmuvienė sureagavo į NVSC atžvilgiu nuskambėjusią kritiką. Ji atkreipė dėmesį, kad pandeminė situacija – iššūkis visame pasaulyje ir problemų kyla ne tik Lietuvoje.
„Toks vaizdas susidaro, kad mes vieninteliai esame kalti dėl to, kad yra naujas darinys, plintantis tarp žmonių. Kokias mes priemones beturime, kaip jas betobulintume, visam šitam procesui reikia laiko. Dabartiniu metu yra labai lengva kalbėti, kaip galėjo būti vasarą. Tada atvejų buvo nedaug.
Atsimenate, visi atvejai buvo išaiškinami iki paskutinio žmogiuko ir netgi teikiami maršrutai“, – NVSC darbą gynė epidemiologė.
Ji teigė, kad „piktdžiugiški komentarai neprideda nei motyvacijos, nei nuotaikos“ ir trukdo darbui. D.Razmuvienė ragino užuot vertinus specialistų darbą, verčiau jiems padėti.
„Su pandemija kitose šalyse tvarkosi ne viena institucija. Ir savivalda, ir kitos žinybos. O mes esame vieninteliai, kalami prie kryžiaus. NVSC turi tik 70 epidemiologų. Jiems atsakyti už visas problemas tikrai yra neteisinga“, – sakė ji ir pridūrė, kad NVSC turėtų būti matoma iš geresnės pusės.
Kokia situacija ligoninėse?
Ligoninėse gydoma 1940 COVID-19 pacientų, 139 iš jų – reanimacijoje. Deguonis reikalingas 974 pacientams, 78 žmonėms taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Šiuo metu užimta apie daugiau nei pusė ligoninių lovų: 9 260 iš 16 tūkst. 660. Iš 672 reanimacijos lovų užimta kiek daugiau nei pusė – 388. Iš 624 lovų, kuriose gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos yra 223, iš 6 209 lovų su deguonimi užimtos 2 233.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 69 tūkst. 582 asmenys, 40 tūkst. 926 tebeserga, 27 tūkst. 760 pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 590 žmonių, dėl kitų priežasčių mirė 306 užsikrėtusieji.
