Šeštadienio rytą į iškvietimą apie ant žemės gulintį, kaip įtariama, girtą vyrą, atvykusi GMP brigada susidūrė su agresija. Vairuotoją rankomis vanoti puolęs „pacientas“ į darbą galiausiai paleido ir kojas.
GMP nariai nėra instruktuoti, kaip elgtis tokioje situacijoje, pajutę pavojų jie tik gali paspausti ant racijos esantį mygtuką, kuris aktyvuoja policijos pareigūnų ekipažą, teigia Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.
O ką daryti, kol policija atvažiuos, o į tave pilasi smūgių kruša?
„Neturime nei ginklų, nei kūno vaizdo kamerų, nesame apmokyti savigynos. Nėra skiriamas reikiamas dėmesys mūsų psichologiniam pasiruošimui suvaldyti įsisiautėjusius asmenis. Policijos pareigūnams šitų įgūdžių netrūksta“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė J.Keburienė.
Jos nuomone, reikėtų gerinti ne tik GMP medikų pasirengimą konfliktinėms situacijoms, bet ir aprūpinti juos bent minimaliomis savigynos priemonėmis, pavyzdžiui, ašarinių dujų balionėliais.
Stumdymai ir grasinimai – darbo kasdienybė
Profsąjungos atstovė atkreipė dėmesį, kad GMP medikai nuolat tobulina savo žinias, gebėjimus pažinti ligą, teikti skubią pagalbą, mokosi naudoti naują įrangą, dalyvauja pratybose ir žaidynėse. Tačiau investuoti į jų psichologinę savijautą užmirštama.
„Nuvykstu į iškvietimą ir turiu kaip kempinė sugerti visą pyktį. Pacientai dabar nepatenkinti viskuo: pradedant ministerija ir baigiant vietine slaugytoja“, – pastebėjo J.Keburienė.
Pasak jos, gyventojai dėl savo veiksmų prieš GMP darbuotojus jaučiasi nebaudžiami.
„Žmonės sau leidžia ne tik įžeidinėti medikus, bet ir paleidžia į darbą rankas. Tai nutylimas faktas, apsimetama, kad nieko nevyksta.
Dabar turime vieną skaudų atvejį, kuris iškilo į paviršių. O kiek būta įvairių pastumdymų, burnojimų, grasinimų? Turbūt nėra budėjimo, kad būtų to išvengta“, – svarstė J.Keburienė.
Šiuo metu svarstoma iniciatyva GMP medikus Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) prilyginti pareigūnams ir tarnautojams. Tuomet už jų garbės ir orumo pažeminimą grėstų baudos. Medikės nuomone, gyventojai tuomet taip neįsikarščiuotų ir smurto būtų mažiau.
„Mes matome, kaip žmonės, net girti ar turintys psichinę negalią, atvažiavus policijos pareigūnams savo elgesį radikaliai pakeičia.
Turiu asmeninę patirtį, net vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad pacientas grasina nužudyti, nebebuvo, ką daryti. Kai atvyko pareigūnai, jis patapo normaliu, paprastu žmogiuku, kuris tiesiog padaugino šnapso“, – pasakojo J.Keburienė.
Vaizdo kameros sudrausmina agresyvius pacientus, interviu lrytas.lt neseniai tvirtino Vilniaus GMPS išvažiuojamųjų brigadų tarnybos vadovas Igoris Lukaševas. Tą parodė ir prieš 4–5 metus ir Vilniuje atliktas eksperimentas - į vieną GMP automobilių sumontuotos dvi vaizdo kameros. Apie bandymo rezultatus plačiau rasite čia.
Gyventojai neįvertina situacijos
J.Keburienė pabrėžė, kad GMP brigada įpareigota pagalbą teikti tik tada, kai saugu. Visgi, savaitgalio įvykis, pagal iškvietimo metu gautus duomenis, pavojaus nekėlė. Nebuvo pranešta, kad žmogus turėtų ginklą ar elgtųsi agresyviai.
Pasak jos, neretai į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) skambinama tikintis policijos, bet atsiunčiama greitoji pagalba.
„Labai dažnai mums sako: „Ko jūs atvažiavote? Mes jau nustatėme, kad jis akivaizdžiai neblaivus“. Bet BPC pirmu numeriu siunčia greitąją“, – pastebėjo J.Keburienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad lietuviams trūksta pirmosios pagalbos įgūdžių, o gatvėje gulintį žmogų pamatę gyventojai elgiasi ne visai teisingai.
„Visi jaučiasi didvyriais, jei pamatė gulintį žmogų ir iškvietė greitąją pagalbą. Visgi, asmuo turėtų nueiti, pasižiūrėti, pajudinti, paklausti ir tik tada, kai žmogus nereaguoja, reiškia yra nesąmoningas turėtų būti kviečiama greitoji pagalba.
Netinka: „matau iš trečio namo aukšto, kad kažkur apačioje guli žmogus“ arba pravažiuodamas automobiliu pastebėjau, kad šalikėleje – žmogus.
Kai visuomenė bus labiau išprususi, atsakingai kvies greitąją, tada, turbūt, ir tokių iškvietimų mažiau turėsime. Gulėjimas ne vietoje ar buvimas neblaiviam yra administracinės teisės pažeidimas, o ne liga“, – aiškino J.Keburienė.
Ragina didinti GMP narių apsaugą
Į šeštadienio incidentą sureaguota buvo ir Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) „Facebook“ paskyroje.
„Kviečiame atsakingas institucijas, SAM, LRS inicijuoti ir įgyvendinti medikų apsaugos didinimą, numatant už tai griežtą atsakomybę. Tokie įvykiai tiesiog neturi įvykti.
Mes esame kviečiami gelbėti, padėti, o ne patys fiziškai nukentėti įvykio vietoje. Žmonės, kokia jūsų nuomonė? O nukentėjusiam kolegai linkime sveikatos. Tai niekaip nepateisinama, toks žiaurus išpuolis turi būti atitinkamai įvertintas“, – poziciją išsakė Kauno rajono GMPS atstovai.
Įrašą komentavę GMP bendruomenės nariai taip pat siūlė, kad GMP brigados apsirūpintų savigynos priemonėmis, iškeltas ir ašarinių dujų balionėlių klausimas. Tačiau kiti atkreipė dėmesį, kad tam reikalinga teisinė bazė, nes už savigyną galėtų grėsti kaltinimai.
Socialiniame tinkle net iškeltas pasiūlymas, jog kartu su naktinės pamainos brigada važinėtų ir apsaugos darbuotojas.
Lrytas.lt pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovų teiravosi, kokiomis priemonėmis ruošiamasi užtikrinti geresnę GMP brigados narių apsaugą.
SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė nurodė, kad GMP darbuotojai savo darbe taiko tam tikrus saugos mechanizmus ir algoritmus, padedančius išvengti realaus pavojaus jų gyvybei.
„Jie yra išmokyti ir turi vadovautis situacijų algoritmais, pagal kuriuos vertinama situacija ir, prireikus, yra įjungiamos kitos tarnybos. Pirmasis saugumo momentas – tai, kad visi kompleksiniai įvykiai pirmiausia pranešami Bendrajam pagalbos centrui per 112 telefono numerį. Dispečeriai pagal protokolus įvertina, kokios tarnybos turėtų dalyvauti įvykio vietoje, pvz., policija ir greitoji medicinos pagalba.
GMP darbuotojai dirba ne savo teritorijoje (pvz., kaip yra ligoninėje, kur medikai dirba pažįstamoje aplinkoje), dėl to yra daug rizikų, kurių valdymas ir saugumas – yra visų tarnybų prioritetas. GMP medikai pagalbą turi teikti kiek įmanoma saugioje aplinkoje, kad nebūtų padidintas nukentėjusiųjų skaičius. Pvz., jei viduryje kelio yra autoįvykis, policija turi imtis operatyvių veiksmų – t. y. patraukti automobilį arba statyti barikadą, apsaugančią nukentėjusiuosius, medikus ir kitus eismo dalyvius. Tokių algoritmų yra daug“, – paaiškino V.Buzytė.
Ji priminė, kad šiuo metu vyksta GMP pertvarka. Anot SAM atstovės, sukūrus centralizuotą GMP tarnybą, GMP darbuotojų saugumo reikalavimams, algoritmams, dispečerių darbui, situacijų simuliacijoms bus skiriamas didžiulis dėmesys.
Primename, kad siūloma iniciatyva GMP medikus ANK prilyginti pareigūnams ir tarnautojams. Tuomet už jų garbės ir orumo pažeminimą grėstų numatytos baudos.
Pritarimą šiam siūlymui išreiškusi yra Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, didesnė apsauga galėtų būti taikoma ir kitų viešojo sektoriaus sričių darbuotojams, kurie „šiuo metu šiek tiek jaučiasi palikti likimo valiai arba nepakankamai ginami“.
V.Čmilytės-Nielsen teigimu, Seimo narių iniciatyva galėtų būti parengtos tokios pataisos.
