Europiečiams trūks specifinio imuniteto
Pietų Prancūzijoje – vis dažnesni dengės karštligės protrūkiai. Ūmi virusinė uodų pernešama infekcija nėra įprasta Europoje, bet prancūzai vietinius užsikrėtimus pastebėjo dar 2010 m. Ligą sukontroliuoti darosi vis sunkiau. Ilgą laiką fiksuoti nedideli protrūkiai – užsikrėsdavo ne daugiau 10 žmonių. Visgi, šių metų vasarą prancūzai tvarkėsi su dar neregėtai dideliu dengės karštligės protrūkiu. Infekcija užsikrėtė daugiau nei 30 pacientų.
Taip, protrūkis – santykinai nedidelis, tačiau mokslininkai mano, kad tai pirmasis signalas apie ateityje laukiančius iššūkius. Ekspertai įspėja, kad ateityje vis daugiau žmonių mirs nuo tokių ligų, kaip maliarija ar dengės karštligė.
„Turime įrodymų, kad klimato kaita daro įtaką užkrečiamų infekcinių ligų geografiniam paplitimui. Vienas pavyzdžių – dengė karšligė Pietų Prancūzijoje. Žinome, kad dėl klimato kaitos tropinės ligos išplis į vidutinio klimato regionus ir paveiks daugybę žmonių. Juk su šiomis ligomis jie nebuvo susidūrę anksčiau ir neturi imuniteto. Tai labai apsunkins infekcijų kontrolę ir padidins sprogstamųjų epidemijų tikimybę“, – teigia infekcinių ligų tyrėja iš Italijos dr. Ilaria Dorigatti.
Vienas paprastas infekcinių ligų plitimo paaiškinimas – dengės karšligę ir maliariją pernešantys uodai apsigyvens vis šiauriau, nes dėl klimato kaitos čia jiems pasidarys pakankamai šilta. Tačiau yra ir daugiau grėsmių.
Naujų infekcijų pavojus
I.Dorigatti paaiškino, kad dėl klimato kaitos šiltasis metų sezonas ilgės, todėl turėtų prasitęsti ir atogrąžų ligų plitimo laikotarpis. Be to, klimato kaita turi įtakos naujų ligų atsiradimui. Vis didesni žemės plotai taps netinkamais gyventi, žmonės ir gyvūnai spausis vis mažesnėje teritorijoje. Dėl intensyvėjančio kontakto neišvengimai išauga rizika, kad liga įveiks rūšinį barjerą ir nuo gyvūnų persimes į žmones.
„Manome, kad atsiras daugiau žmonėms pavojingų atogrąžų ligų, o esami virusai vis dažniau plis vidutinio klimato regionuose. Pavyzdžiui, Vakarų Nilo virusas per pastarąjį dešimtmetį jau išplėtė savo paplitimą ir intensyvumą visoje Europoje, todėl nerimaujame, kad jis gali paplisti ir Jungtinėje Karalystėje
Kai kurių pernešėjų platinamų ligų atveju turime veiksmingų vakcinų, yra strategijos infekcijos pernešėjams valdyti. Tačiau neturime apsaugos priemonių nuo visų ligų. Šiuo metu kuriami nauji metodai“, – tvirtino I.Dorigatti.
Pasak jos, svarbi ir politinė valia, veiksmai stabdantys klimato kaitą. Atlikti tyrimai rodo, kad sumažinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą žmonija gali sušvelninti didėjančią dengės karštligės naštą.
„Tačiau kiti tyrimai rodo, kad net jei mums pavyks išlaikyti atšilimą žemiau 2 laipsnių ribos, lyginant su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ligų plitimo iš gyvūnų į žmones rizika vis tiek žymiai padidės“, – pastebėjo tyrėja.
Baltijos jūroje – mirtinos bakterijos
Šių metų lapkritį pasirodžiusi Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaita pateikė ne vieną perspėjančią žinutę.
Joje teigiama, kad infekcinių ligų plitimas naujose teritorijose pirmiausia paveiks žmones, kurie dirba žemės arba miškų ūkyje, taip pat skubios pagalbos tarnybų darbuotojus. Su didesne rizika susidurs pagyvenusiems žmonėms, mažiems vaikams ir tiems, kurių imuninė sistema susilpnėjusi.
„Aukštesnė oro temperatūra padidina Vakarų Nilo karštligės protrūkių riziką Centrinėje, Rytų ir Pietų Europoje. Taip pat auga pavojus, kad liga bus perduota į anksčiau jos nepaveiktas Šiaurės ir Vakarų Europos sritis“, – įspėjama ataskaitoje.
Per pastarąjį dešimtmetį vietinio užsikrėtimo Vakarų Nilo karštlige atvejai ir net mirtys registruotos daugelyje pietinių Europos šalių: Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje. Tuo sąrašas nesibaigia. Vietinis infekcijos plitimas fiksuotas ir šiaurės Vokietijoje.
Prieš kelis metus Vakarų Nilo karštlige užsikrėtęs paukštis pirmą kartą aptiktas Nyderlanduose. Todėl niekas per daug nenustebo, kai 2020 m. vasarą šalyje buvo nustatyti pirmieji žmonių užsikrėtimo atvejai. Specialistai pastebi, kad Vakarų Nilo karštlige plinta vis naujose Europos srityse.
EAA ataskaitoje taip pat įspėjama, kad šylantis jūros vanduo – palanki terpę pavojingoms Vibrio bakterijoms. Todėl rizika ypač išaugti gali šalyse, kurios turi Baltijos jūros pakrantę.
Šią vasarą jau skelbta apie Klaipėdos universiteto mokslininkės ir Klaipėdos licėjaus mokinio pristatytą bendrą tyrimą, kuris atskleidė, kad sveikatai pavojingų bakterijų galima rasti jau ir Lietuvos pakrantėse.
Gali tekti mokytis mažai girdėtų infekcijų vardus
Moksliniame žurnale „The Lancet“ publikuotame straipsnyje išskiriamos dar kelios atogražų ligos, kurių grėsmė Europoje didėja.
Čikungunija karštligės pirmasis protrūkis Europoje fiksuotas 2007 m., kai Italijoje nustatyti 330 susirgimų. Apie du mažesnius protrūkius 2010 m. ir 2014 m. pranešta Prancūzijoje. 2017 m. Italijoje vėl fiksuotas 489 atvejų protrūkis, sietas su tąmet virusui itin palankiomis kimatinėmis sąlygomis.
Leišmaniozė – parazitinė liga sukeliama tam tikrų parazitinių pirmuonių. Ligos platintojai daugiausia gyvena tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Žmonėms susirgimas pasireiškia įvairiomis formomis, įskaitant odos pažeidimus.
Leišmaniozės plitimas siejamas su skurdžiomis gyvenimo sąlygomis ir klimato kaita. Virusą platinančios smėlinės muselės randa vis palankesnes sąlygas vidutinio klimato regionuose. Graikijos, Kipro ir Turkijos populiacijos dinamikos modelis parodė, kad temperatūra, veisimosi buveinių ir žemės naudojimo pokyčiai taip pat turi didelę įtaką smėlinių muselių gausai.
Kaip sustabdyti ligų plitimą?
I.Dorigatti pabrėžė, kad būtina gerinti užkrečiamųjų ligų stebėjimo mechanizmus, šioje srityje orientuotis ne tik į žmones, bet ir laukinius gyvūnus. COVID-19 pandemija išmokė, kaip svarbu sekti ligas ir naujus jų variantus.
Nuo kai kurių tropinių ligų galima pasiskiepyti. Tačiau plataus masto vakcinacija – finansiškai prasta išeitis, nes skiepai nuo šių ligų nėra ypač veiksmingi, bet labai brangūs.
Vienas naujas, biologiškai nekenksmingas būdas yra pasitelkti uodus, užkrėstus Wolbachia bakterija, kuri sumažina uodų gebėjimą perduoti virusą.
„Yra dar viena alternatyva – genetiškai modifikuotų uodų paleidimas, siekiant jais pakeisti laukinių uodų pateles“, – sakė I.Dorigatti.
Pasak tyrėjos, mokslas į ateitį leidžia žvelgti optimistiškai. „Turime naujų intervencijos būdų, kurie atrodo labai tvarūs veiksmingi ir ekonomiški. Kita vertus, šias intervencijas reikia įgyvendinti, todėl tikiuosi, kad tam bus skirti ištekliai ir politinė valia“, – vylėsi I.Dorigatti.
Parengta pagal imperial.ac.uk inf.
