ES valstybės narės vakcinas savo gyventojams užsakė per bendrąją pirkimo programą, todėl bendrovės kreipėsi į Belgijos, kurioje įsikūrusi Europos Komisijos buveinė, teismus.
Lenkijai šioje byloje atstovaujančios advokatų kontoros teigimu, JAV ir Vokietijos bendrovės reikalauja, kad Lenkija grąžintų 1,3 mlrd. eurų įsiskolinimą ir sumokėtų priskaičiuotas palūkanas.
Pažeidusi sutartį kaltinama ir Vengrija, tačiau su byla susipažinęs šaltinis naujienų agentūrai AFP nurodė, kad Budapeštui už tris milijonus vakcinos dozių pareikštas reikalavimas yra gerokai mažesnis – 60 mln. eurų.
„Pfizer“ patvirtino, kad bylos pradėtos, tačiau reikalaujamų sumokėti sumų patvirtinti negalėjo.
„Pfizer“ ir „BioNTech“ siekia susigrąžinti už užsakytas vakcinas nuo COVID-19 nesumokėtas sumas, kurias šios vyriausybės buvo įsipareigijusios sumokėti pagal 2021 m. gegužę pasirašytą vakcinų tiekimo Europos Sąjungai sutartį“, – pranešė abi bendrovės.
„Dideli kiekiai“
Anot Briuselio advokatų kontoros „Strelia“, Lenkijos ginčas su bendrove „Pfizer“ prasidėjo dar 2022 m. birželį.
Tuomet Lenkijos vyriausybė „informavo bendrovę „Pfizer“ Inc. ir ES sveikatos ir maisto saugumo komisarą nepriimsianti vakcinų, remdamasi keletu teisinių argumentų ir faktinių aplinkybių savo pozicijai pagrįsti“.
Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas šį mėnesį socialiniuose tinkluose apkaltino Europos Komisiją ir bendrovę „Pfizer“ sudarius slaptą susitarimą, siekiant išspausti pinigų iš ES valstybių narių.
„Akivaizdu, kad valstybės narės buvo verčiamos įsigyti didelius šių užsakytų vakcinų kiekius“, – teigė Z. Kovacsas – ministro pirmininko Viktoro Orbano tarptautinės komunikacijos vadovas.
„Pfizer“ šiuos argumentus užginčijo ir pareiškė kaltinimus dėl sutarties pažeidimo, o rugsėjį Lenkijai pareiškė pretenziją.
Briuselio teismas naujienų agentūrai AFP nurodė, kad pirmas teismo posėdis įvyks sausio 30 d.
Nebuvo gauta jokių korupcijos įgyvendinant Europos Komisijos bendro pirkimo programos įrodymų.
Tačiau Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sulaukė ES kontrolieriaus kritikos dėl to, kad atsisakė paviešinti trumpąsias žinutes, kuriomis ji susirašinėjo su bendrovės „Pfizer“ generaliniu direktoriumi Albertu Bourla.
