Stebuklas mėgintuvėlyje: labiausiai skaudina žmonių smalsumas „Tai kur vaikai?“

Pagalbinio apvaisinimo pagalba susilaukusi kūdikio Ema (redakcijai tikras vardas ir pavardė žinomi) dalijasi dienoraščiu, kuriame jos šeimos kelias, sunkumai ir iššūkiai stengiantis susilaukti vaikelio. Pirmąjį įrašą rasite: „Stebuklas mėgintuvėlyje: kaip mes sužinojome, kad susilaukti kūdikio ne taip lengva“.

Jei mano mama žinotų apie visas procedūras, kiek injekcijų lydi iki teigiamo testo rezultato, tikrai jaustųsi siaubingai.<br>„Unsplash“ nuotr.
Jei mano mama žinotų apie visas procedūras, kiek injekcijų lydi iki teigiamo testo rezultato, tikrai jaustųsi siaubingai.<br>„Unsplash“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ema Šalnienė

Mar 4, 2021, 1:30 PM, atnaujinta Mar 4, 2021, 1:30 PM

„Apie tai kaip jautiesi ir kokie jausmai aplanko sužinojus diagnozę nevaisingumas galima kalbėti labai daug ir ilgai, nes aplanko visa puokštė emocijų – nuo nevilties ir beviltiškumo iki visiškai absurdiškų minčių – tai gal reikia skirtis? Šioje situacijoje aplinkinių klausimai „tai kada vaikai?“, „ko miegat“ ima talžyti dar skaudžiau ir stipriau, o tokį emocinį klimatą dar labiau paaštrina informacijos stoka, visuomenėje suformuoti klaidingi stereotipai apie „dirbtinius“ vaikus, nors pati procedūra iš tiesų juk yra ne dirbtinis, o pagalbinis apvaisinimas.

Būna akimirkų, kai atrodo, kad tai pasaulio pabaiga, tačiau labai svarbu tuos jausmus išjausti ir paleisti, nes nevaisingumo gydymas ilga kelionė, kuri pareikalauja ne tik fizinių pastangų, tačiau ir stipraus psichologinio stuburo.

Svarbu susivokti savyje, kalbėtis su žmogumi esančiu šalia, nes juk medicininis gydymas nebūtinai vienintelė išeitis, juk pasaulyje daugybė vaikų kurie laukia savo tėvų…

Nemeluosiu – apie įsivaikinimo galimybę mes daug nekalbėjome. Tiesą pasakius net ir apie gydymą daug nediskutavome, viskas vyko lyg pagal savaime suprantamą scenarijų: diagnozė, tuoj pat registraciją pas gydytoją ir visi tolimesni žingsniai pagal nurodymus. Ir taip, visą tą pradžią mes pradėjome visiškai be žinių, tiesiog plaukėme pasroviui ir žiūrėjome kur tai nuneš.

Pirmą kelią iki diagnozės mes nuėjome pakankamai greitai, tačiau mūsų šeimos žinios apie nevaisingumą ir jo gydymą apsiribojo tik tuo, kad kažkur tolimų draugų tarpe, kažkas turėjo problemų ir jiems nepavyko vaiko susilaukti net su medikų pagalba.

Nežinojome, kaip ir kas turėtų būti, todėl tuoj pat puoliau skambinti į vaisingumo kliniką registracijai. Tuo metu nieko neišmanėme apie konsultacijų tvarką, mokamas ar kompensuojamas procedūras. Mes tiesiog nežinojome nieko.

Prisiskambinus man pasakė, kad turiu turėti siuntimą, kuriame jau būtų parašyta nevaisingumo diagnozė, tada gausime nemokamą konsultaciją pas specialistą. Kadangi jau viską turėjome man pasiūlė artimiausią datą pas specialistą – po mėnesio.

Tada tai man atrodė visiška nesąmonė – kodėl taip ilgai laukti? Tik po kurio laiko sužinojau, kaip mums netyčia pasisekė, nes papuolėme į atšauktą vietą, o norėdami patekti pas gydytoją, kuris mus lydėjo visos kelionės metu, žmonės laukia eilėse metus, nes, kaip jau vėliau paaiškėjo, jis vienas geriausių nevaisingumo gydymo specialistų Lietuvoje. Šiandien prisimindama tą kelionės pradžią, tikrai šypsausi, nes tas mėnesis tik lašas jūroje iki teigiamo rezultato.

Iki vizito pas gydytoją turėjome daug laiko ir čia smalsumas nugalėjo – pradėjau informacijos ieškoti internete, domėtis specialistai, klinikomis gydymo būdais. Sužinojau, kad yra skirtingi gydymo būdai: apvaisinimas mėgintuvėlyje (ten taip pat pagal diagnozės sudėtingumą ir skirtingų papildomų procedūrų), gali būti tiesiog ovuliacijos sutrikimų kurie gydomi vaistais, taip pat galimi gydymo būdai apvaisinimą atliekant moters kūne.

Apie sąvokas neišsiplėsiu, nes tikiu, kad apie mediciną ir jos terminus turi kalbėti gydytojai. Tačiau aš naiviai tikėjausi, kad mums pakas IUI procedūros, kas reiškia, jog apvaisinimas atliekamas moters kūne. Šios procedūros nepakako, tačiau apie mūsų gydymą papasakosiu kitame tekste.

Apie tai kaip jaučiasi du žmonės kurie negali susilaukti vaiko papasakoti galiu, tačiau apie tai kaip jaučiasi kiti artimieji, deja ne. Mes pasirinkome šią žinią pasilaikyti sau. Tokį sprendimą priėmėme norėdami neskaudinti artimiausių. Šiuo atveju pagalvojome apie mamas, kurios gali pradėti graužtis ir kaltinti save, kad gal būt kažkur kažkada kažką padarė ne taip.

Jei mano mama žinotų apie visas procedūras, kiek injekcijų lydi iki teigiamo testo rezultato, tikrai jaustųsi siaubingai. Be to, aš nenorėjau sulaukti papildomų klausimų – tai kaip sekasi? Apie mūsų kelią žino tik keli artimiausi draugai, tačiau tikrai kiekvienos šeimos sprendimas yra individualus ir kiekvienas turi pasirinkti tai, kas jiems geriausia.

O pabaigai, noriu priminti, kad vaikai yra kiekvienos šeimos asmeninis reikalas. Ir šeima tai yra tie du žmonės, o ne visa giminė, todėl klausinėdami ir mėtydami replikas apie vaikus, niekada nežinote, kada galite užgauti žmogų iki širdies gelmių. Jūs nežinote, galbūt šeima bando susilaukti vaiko ne vienerius metus, o gal kaip tik šiuo metu atlieka ne pačias maloniausias procedūras? O gal dar baisiau, neseniai patyrė persileidimą ar sužinojo neigiamą rezultatą po procedūros. Noriu pabrėžti, kad tai galioja visiems be išimties, ar jūs kalbate su broliu, sese, ar tiesiog pažįstamu, nes nepamirškite – jūs nebūtinai viską žinote iki galo. Būkime taktiški vieni kitiems ir sulaukite žinių apie stebuklą tada, kai šeima bus pasiruošusi apie tai pasidalinti.“

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.