Prevencija patobulėjo
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistai neseniai organizavo apskritojo stalo diskusiją, kurioje įvairius klausimus galėjo pateikti vėžiu sergančios moterys. Ši diskusija buvo dalis Motinos dienai skirtos mokslinės praktinės konferencijos „Moters sveikata – ką galime šiandien?“
Diskusiją vedusios šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ir gydytoja radiologė, medicinos mokslų daktarė Rūta Briedienė atkreipė dėmesį, kad krūties ir ginekologiniu vėžiu suserga vis jaunesnės moterys ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Gimdos kaklelio vėžys – viena dažniausių priežasčių, dėl kurios miršta jaunos moterys. Klausimai apie šios ligos diagnozę, atsinaujinimo grėsmę, nepageidaujamą spindulinio gydymo poveikį yra labai svarbūs.
Ką daryti, jei nustatytas žmogaus papilomos virusas (ŽPV)? Nacionalinio vėžio instituto akušerė-ginekologė Diana Žilovič priminė, kad gimdos kaklelio vėžio patikros programa gali padėti aptikti ŽPV, kuris siejamas su ikivėžiniais ir vėžiniais pakitimais.
Per pastaruosius kelerius metus ši prevencinė programa Lietuvoje gerokai patobulėjo. 25–35 metų moterims kas trejus metus atliekamas PAP tyrimas padeda aptikti ląstelių pokytį gimdos kaklelyje, o 35–65 metų moterims taikomas aukštos rizikos ŽPV tyrimas, kuris kartojamas kas penkerius metus.
„Jei moteris yra užsikrėtusi ŽPV, ši infekcija yra lėtinė, ji nesukels vėžio per vienus metus. Remiantis programa, pacientė siunčiama konsultuotis pas ginekologą ar onkologą, bet turi būti taikomas individualizuotas požiūris, nes būtina atsižvelgti į įvairius veiksnius“, – pasakojo D.Žilovič.
Reikėtų palaukti
Jei pašalinta krūtis dėl vėžio, kada galima pastoti? NVI onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė neretai sulaukia klausimų, ką daryti, jei po krūties vėžio gydymo buvo tik operacija ir pacientė pasijuto nėščia.
Kadangi krūties vėžys yra sudėtinga liga, baigus paskirtą gydymą patariama moteriai pastoti ne anksčiau kaip po dvejų metų. Svajojančios apie vaikus pacientės turėtų konsultuotis ne tik su gydytoju ginekologu, kuris prižiūri nėštumą, bet ir su onkologu.
Specialistų komandos darbas – įvertinti pacientės būklę, įsitikinti, ar liga toliau nesivysto. Taip pat būtina atlikti įvairius tyrimus, kad jų nereikėtų kartoti nėštumo metu.
„Negalime griežtai visoms pacientėms pasakyti, kad, atlikus krūties operaciją, jos gali pastoti tik po dvejų metų. Moters amžius, naviko tipas, jo išplitimas – ne tik šie veiksniai svarbūs planuojant nėštumą. Būtina atsižvelgti į tai, ar buvo skirta chemoterapija, hormonų terapija, kokia yra ligos atsinaujinimo rizika“, – priminė M.Drobnienė.
Kai kada medikams tenka patarti nėštumą planuoti vėliau, bet tokie atvejai būna reti.
Būtina įvertinti progresavimo tikimybę
Net išplitus krūties vėžiui šios ligos tarptautinėse diagnostikos ir gydymo gairėse nėra draudimų kurti šeimą. Tačiau gydytoja M.Drobnienė priminė, kad būtina įvertinti ligos progresavimo tikimybę.
Būna ir taip, kad krūties vėžys atsinaujina praėjus po operacijos dvejiems ar trejiems metams, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai net po dešimties metų išlieka pavojus, kad liga sugrįš.
Dar vienas suvaržymas jaunoms pacientėms lauktis atžalos yra hormonų terapija. Būtina žinoti, kad, nutraukus hormonų terapiją, reikia palaukti, kol iš moters organizmo pasišalins vaistai. Neužtenka mėnesio ar dviejų, rekomenduojama nutraukti hormonų terapiją mažiausiai pusei metų ir tik tada planuoti nėštumą.
Ar po chemoterapinio ar spindulinio gydymo moteris galės kūdikį maitinti krūtimi? NVI onkologė radioterapeutė Violeta Nevulis pasakojo, kad spindulinė terapija neturi įtakos žindymui. Tačiau neturi būti vartojami vaistai, kurie patenka į motinos pieną, nes jie kenkia vaikui.
Antrinių navikų tikimybė
Ar krūties švitinimas vėliau nesukels vėžio? Išplitusio krūties vėžio gydymas neįsivaizduojamas be spindulinės terapijos, tad kai kurios pacientės nuogąstauja, kad tokia spindulinė terapija po daugelio metų gali sukelti kitos rūšies vėžį.
Atsakydama į klausimą, ar švitinant krūtį gali išsivystyti plaučių vėžys, onkologė radioterapeutė V.Nevulis neslėpė, kad tokia tikimybė yra.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad per 15 metų iš visų onkologinių pacientų, kuriems buvo skirta spindulinė terapija, iki 5 procentų turėjo antrinius navikus tuose organuose, kurie pateko į švitinimo lauką.
Kita vertus, kad išsivystytų antrinis navikas, be spindulinės terapijos, didelį vaidmenį turi ir kiti veiksniai: amžius, gyvenimo būdas, tokie žalingi įpročiai kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, medžiagų apykaitos sutrikimas, sukeliantis nutukimą.
Vieno klinikinio tyrimo metu buvo vertinamas Hodžkino limfomos ir spindulinės terapijos ryšys. Buvo stebimos pacientės, sergančios šia liga. Paaiškėjo, kad 9 procentams pacienčių, praėjus 15 metų po spindulinio gydymo, išsivystė plaučių vėžys. Tuo metu toms pacientėms, kurios buvo gydytos spinduliais ir nemetė rūkyti, plaučių vėžys išsivystė 7 kartus dažniau – tokių atvejų buvo net 63 procentai.
„Galime daryti išvadą, kad rūkymas kur kas pavojingesnis nei spindulinis gydymas“, – tvirtino V.Nevulis.
Spinduliuotė veikia net skrendant
Ar kenkia rentgeno spinduliai, naudojami įvairiuose medicinos aparatuose? Diskusijoje buvo svarstomas kausimas apie mamografiją, kuriai naudojami rentgeno spinduliai.
Gydytoja R.Briedienė priminė, kad gamtoje tvyro natūralus jonizuojančiosios spinduliuotės fonas. Pavyzdžiui, mėgstantys lėktuvu keliauti žmonės taip pat gauna nemažai spindulių, tačiau tai jų neatbaido nuo atostogų egzotiškose šalyse.
Medicinos tyrimai, kuriems naudojami rentgeno spinduliai, taip pat veikia žmogaus organizmą. Tačiau šiuo atveju reikėtų įvertinti, kokią naudą jie gali atnešti. Juk laiku nustačius piktybinę ligą įmanoma pacientę išgydyti.
Kaip veikia spindulinė terapija? Jeigu nėra ūmios reakcijos, gal šis gydymo metodas neveikia organizmo? Yra dar vienas mitas apie spindulinės terapijos poveikį. Manoma, kad jei spindulinės terapijos reakcijos yra išreikštos, vadinasi, gydymas yra efektyvesnis.
„Taip nėra. Tai rodo radiobiologijos sukaupti duomenys. Ši mokslo šaka tyrinėja ne tik vėžio atsaką į jonizuojančiąją spinduliuotę, bet ir sveikų audinių ir organų reakciją į spindulinę terapiją“, – pasakojo V.Nevulis.
Sveikų audinių reakcija į spindulinę terapiją priklauso nuo to, ar veikiamos greitai besidalijančios ląstelės, ar ne.
Nulinės stadijos vėžys
Lietuvoje sėkmingai taikomas spinduliavimas linijiniu greitintuvu ir vadinamoji brachiterapija. Tai kompleksinis gimdos kaklelio spindulinis gydymas, kai jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis yra įterpiamas į naviką ar šalia jo.
Tokios procedūros atliekamos ne vieną dešimtmetį.
Kasmet Nacionaliniame vėžio institute gydoma apie 120 pacienčių, kurioms dėl gimdos kaklelio vėžio taikoma ertminė brachiterapija.
Dėl brachiterapijos būtina bendrinė nejautra, todėl moterys guldomos į ligoninę. Jei nėra šalutinio poveikio, kitą dieną jos grįžta namo.
Išorinė spindulinė terapija gydant gimdos kaklelio vėžį atliekama naudojant linijinį greitintuvą, kai spinduliai ateina iš išorės. Tokia procedūra neskausminga.
Ką reiškia vėžys „in situ“? Vis dažniau pacientės susiduria su galvosūkiu, kai savo ligos istorijoje pamato lotynų kalbos junginį „in situ“.
Gydytoja R.Briedienė aiškino, kad tai – nulinės stadijos vėžys. Jei tiriant krūtį yra diagnozuojama tokia būklė, būtinas gydymas. Ji priminė, kad profilaktiškai tikrinantis įmanoma rasti tokius pakitimus, kol moteris dar nieko nejaučia.
Pavyzdžiui, profilaktinė mamografija padeda aptikti tokį vėžį, nes yra matomi mikrokalcinatai, o taikant kitus diagnostinius metodus galima jų ir nepastebėti.
Daugelyje šalių mokslininkai svarsto, kada pradėti taikyti profilaktinę mamografiją. Tačiau niekas neabejoja, kad tai padeda kuo anksčiau nustatyti krūties vėžio atvejus. Iki šiol Lietuvoje nemokama profilaktinė mamografija pacientėms, sulaukusioms 50 metų, nors kitose šalyse šis metodas skiriamas nemokamai moterims nuo 45-erių ar dar anksčiau.
Dėl šios priežasties šeimos gydytojai turėtų kur kas dažniau skirti moterims krūtų ultragarsinius tyrimus. Dar vienas šių tyrimų privalumas – jis neturi žalingos jonizuojančiosios spinduliuotės.
Vėžys yra sudėtinga liga
Ar cista gali supiktybėti? Ar ją įmanoma supainioti su naviku? Tai, ką moterys apčiuopia savo krūtyse, dažnai būna gerybiniai pakitimai – cistos ar fibroadenomos. Cista yra tarsi maišelis su skysčiu. Cistos nelinkusios piktybėti, tik retais atvejais būna intracistinis navikas.
Fibroadenomos piktybiškumo tikimybė taip pat yra maža, ji siekia vos kelis procentus.
Gydytoja R.Briedienė pasakojo, kad nė vienas medikas nėra apsaugotas nuo diagnostikos neaiškumų, nes vėžys yra sudėtinga liga. Tais atvejais, kai aptiktas darinys krūtyje kelia įtarimų, skiriama mamografija ar magnetinis rezonansas, gali būti atliekama biopsija, pakartotinis ultragarso tyrimas.
Ar Lietuvoje taikoma profilaktinė mastektomija (krūties šalinimas) dar nesergančioms moterims? Vėžys gali turėti ir genetinę priežastį, pavyzdžiui, nustatyta tam tikrų genų mutacija. Tokiais atvejais gali būti taikoma profilaktinė mastektomija, kai sveikos moterys nutaria šalinti krūtis ir apsisaugoti nuo vėžio.
Diskusijoje dalyvavęs plastikos chirurgas, medicinos mokslų daktaras Šarūnas Mažeika yra ne vienai pacientei padėjęs išvengti ne tik bjauraus rando, bet ir sugrąžinęs prarastą krūtį.
Rizika, kad moteris gali per savo gyvenimą susirgti krūties vėžiu, siekia apie dešimt procentų. Tačiau daliai moterų dėl genų mutacijos šis pavojus gali padidėti net iki 90 procentų.
Krūtys rekonstruojamos
Profilaktinė mastektomija, kai pašalinama krūtis, dažnai turi ir dar vieną privalumą – vienu metu operacinėje gali būti atliekama ir rekonstrukcinė operacija.
Plastikos chirurgas Š.Mažeika pasakojo, kad kiekviena moteris gali pasirinkti operacijos metodą. Jei operacinėje pašalinta krūtis iškart yra rekonstruojama, tai reiškia, kad krūties rekonstrukcija įtraukiama į gydymo planą.
Krūtį galima atkurti, kai baigta chemoterapija, radioterapija, bet būtinas laikas moters organizmui atsigauti. Pavyzdžiui, rekomenduojama atlikti rekonstrukcinę operaciją praėjus dviem mėnesiams ir daugiau po chemoterapijos arba pusei metų ir daugiau – po radioterapijos.
Š.Mažeika priminė, kad atkurti krūtį įmanoma ir tada, kai mastektomija moteriai buvo padaryta daugiau nei prieš dešimt ar penkiolika metų. Tačiau statistika rodo kitokią tendenciją.
„Visame pasaulyje bėgant metams mažėja rekonstrukcinių operacijų dažnis, silpsta ir moterų noras tokiu būdu pasigražinti figūrą. Neretai moterys susitaiko su vienos krūties praradimu“, – apgailestavo Š.Mažeika.
Ką daryti, jei krūtys smarkiai skiriasi? Daug moterų nežino, kur kreiptis pagalbos, ir tada, kai atkurta krūtis atrodo nepriekaištinga, o kita su amžiumi keičiasi. Tokie pokyčiai gali sukelti net depresiją, nes sunku būna įsigyti tinkamą liemenėlę, vilkėti palaidinę gilia iškirpte, moterys stengiasi slėpti savo krūtinę.
Chirurgas Š.Mažeika pasakojo, kad krūties atkūrimas neretai vyksta keliais etapais. Pavyzdžiui, iš pradžių atkuriama pašalinta krūtis, grąžinamas jos tūris, forma, ištatuiruojamas spenelis, o vėliau koreguojama sveikoji krūtis, kad abi krūtys būtų simetriškos.
Susirgusi vėžiu moteris neturi kaltinti savęs ir bjaurėtis savo kūnu. Tad plastinės chirurgijos specialistai taip pat yra svarbi medikų komandos dalis. Šiuolaikinės onkologijos metodai padeda susigrąžinti pacientėms kūno grožį ir įgyvendinti svajonę susilaukti vaikų.
