Nebegalėjo sustot
Penkerių Ąžuolą, trejų su puse Vasarę ir pusantrų Girmantę su žmona auginantis vilnietis po karjeros pertraukos vėl grįžo pilna koja į darbus – pastaruosius devynis mėnesius jis buvo vaiko priežiūros atostogų. Ir tai ne pirmas kartas – nuo pusmečio amžiaus beveik metus jis atidėjęs karjerą į šalį augino vidurinę dukrą.
„Labiausiai gaila, kad neišdrįsau to padaryti su pirmagimiu“, – prisipažįsta jis.
Ir šypteli, kad dabar su žmona pirmą kartą abu vėl dirba pilnu etatu, o vaikai dienos metu būna darželyje.
G. Astrauskas sako, kad dažnai instagrame sulaukia žinučių iš kitų tėčių, kurie abejoja – eiti ar neiti vaiko priežiūros atostogų, tad džiaugiasi galėdamas pasidalinti patirtimi ir palaikyti jų idėją.
Laisvalaikis – aktyvus
„Bėgantis tėtis“ instagrame prisistatantis Gediminas pastaruosius 10–15 metų laisvalaikiu mėgėjiškai bėgioja. Kai gimė pirmasis vaikas, norėjosi pabandyti suderinti pomėgį su tėvyste, bet , kaip pats teigia, buvo daug baimių ar net priežasčių atidėti tai, tad svajonė liko tik svajone.
„Kai antrai dukrai suėjo pusmetis – išbėgau. Supratau, kad be reikalo visko bijojau, kaip kad suluš vežimėlis ar vaikui nepatiks... Viskas buvo puiku, tad nesustojau. Prieš mūsų pokalbį paskaičiavau, kad vien su vaikais vežimėlyje nubėgau apie 3000 kilometrų“, – šypsosi jis.
Vaikai auga, vežimėlyje miega rečiau, o sėdėti nuobodu, tad dabar Gediminas vėl bėga vienas. Tikėkimės, kad netrukus paaugę mažieji prisidės prie tėčio ir kompanija padidės.
Bėgant geriau miega
Gediminas su vaikais bėgimui pritaikytame specialiame vežimėlyje bėgiojo ir per pūgą, ir spaudžiant stipriam šaltukui. Sako, kad oras nėra priežastis niekur neiti.
„Paskaičius internete, tai ten yra gausybė patarimų nuo ko pradėti, ką nusipirkti... Mano nuomone, to nereikia. Vilniuje dviračių takai geri, tai jei vaikas nulaiko galvytę – sodini į įprastinį vežimą, prisegi ir leki. Visi tie patarimai yra tik priežastys, kodėl neišbėgti. Vaikui jokio skirtumo – ar aš bėgu, ar einu, jam tik buvimas gryname ore“, – įsitikinęs vyras.
Dažniausiai jis vienu bėgimu įveikdavo apie 20 kilometrų – pastebėdavo, kad jei tik sustoja, kūdikis pabunda, tad geriau nestoti ir leisti porą valandų ramiai išsimiegoti.
Bėgimas padėjo psichologiškai
Su vežimėliu bėgantis tėtis negali netraukti žvilgsnių, tad ir Gediminas prisipažįsta, kad nuolat sulaukdavo šypsenų, pamojavimų ir kitokio palaikymo.
„Aišku, socialiniuose tinkluose esu sulaukęs ir tokių super susirūpinusių mamyčių žinučių, kad kankinu vaikus, koks mano neatsakingas požiūris, kaip juos kratau... Nesuprantu, jei einant stumi vežimą, tai gerai, bet jei bėgdamas – jau blogai?“, – ironiškai šypteli Gediminas.
Kas guli vežimėlyje labai domina ir vyresnio amžiaus žmones. Sustojus prie šviesaforo jie ne tik pasidomi, bet ir net savo išvadas pateikdavo.
„Koks ten pas jus šuniukas? Nustebdavo, kai pasakydavau, kad čia vaikas“, – kvatoja jis.
G. Astrauskas džiaugiasi ir tuo, jog bėgimas labai padėjo ir jo psichologinei savijautai. Visą dieną būnant namuose, besisukant rutinoje ir prižiūrint kūdikį tikrai lengva emociškai išvargti.
„Penkias šešias valandas per dieną lauke praleisdavau – pirmą pusdienį bėgiodavau, popiet, antrą eidavau šiaip į lauką. Man pačiam taip buvo lengviau neįsisukti į rutiną, tad manau, kad bėgimas ir psichologiškai labai labai padėjo abi tas vaiko priežiūros atostogas ištempti“ – juokiasi Gediminas.
Močiutės išsigando
Tėtis, išeinantis vaiko priežiūros atostogų ilgesniam, nei privalomus du mėnesius, laikui, nors labai skatintinas, bet vis dar nedažnas atvejis Lietuvoje. Vyras prisimena, kaip prieš trejus metus ir pačiam buvo nedrąsu kreiptis į darbdavį su tokiu prašymu. Išbandžius kartą – gimus trečiam vaikui dvejonių nebuvo: „Kai gimė, sakiau žmonai, kad kada tik nori – grįžk į darbą, aš liksiu“.
Artimiausias draugų ratas tokį pasirinkimą taip pat palaikė ir net su lengvu pavydu žiūrėjo. Tėvai reagavo taip pat gerai.
„Keisčiausiai reagavo mano močiutės. Joms tai buvo nesuprantama, klausė ar neatleido manęs iš darbo, o gal kas nutiko. Jeigu vyras tik vaikais rūpinsis – kas pinigus uždirbs? Skambindavo, klausdavo ar valgyt pagaminus neatvežt“, – kvatoja jis.
Darbdavys išgirdęs prašymą taip pat pasiteiravo – galbūt kažkas darbe netinka, gal norėtų kažką pakeisti, pagerinti.
„Ne iš karto suprato, kad viskas ne dėl darbų, bet dėl šeimos ir savęs“, – šypteli jis.
Priežiūros laikas – perpus
Antrą kartą išeinant vaiko priežiūros atostogų prie Gedimino prisijungė ir vaiko panašiu metu susilaukęs draugas.
„Taip du tėčiai visą žiemą ir prastumdėme vežimėlius. Kiekvieną dieną Vilniaus gatves šlifuodavome, vaikščiodavome, aptardavome vaikų auginimo realybes, kavos atsigerdavome su bandelėmis“, – kvatoja tėtis.
Aptarinėti vaikų auginimo smulkmenas Gediminui tekdavo ir vaikų žaidimo aikštelėse – nori nenori tekdavo su ten esančiomis mamomis aptarti įvairiausias tėvystės temas.
G. Astrauskas prisipažįsta, kad pačiam ilgiau pabuvus vaiko priežiūros atostogose ir požiūris į jas pasikeitė.
„Niekaip nesuprantu, kodėl jos vadinasi atostogos. Tai turėtų būti vaiko priežiūros laikotarpis ar panašiai. Antra, supranti, kad čia ne poilsis, kai gali žiūrėti serialus ir mėgautis nedarbu. Turi pagaminti valgyti ne tik vaikui, bet ir šeimai, rūpintis mažyliu, rutininiais darbais, reikalų buvo labai daug – kardinaliai pasikeitė požiūris“, – atvirauja jis.
Su iššūkiais atėjo ir gyvenimo dovanos – Gediminas džiaugiasi užsimezgusiu artimu ryšiu su vaikais. Nors dažnai įprasta, kad kai vaikui ko nors reikia ar užsigauna, kreipiasi į mamą, G. Astrausko vaikai lygiai taip pat nepamiršta pašaukti ir tėčio.
„Bet tai atsirado po keturių penkių mėnesių buvimo kartu. Nors dabar priėmė privalomą dviejų mėnesių tėčių buvimo su vaikais laiką, iš tiesų, manau, kad jis turėtų būti daug ilgsnis. Mano nuomone – pusę per pusę su mamomis“, – įsitkinęs daugiavaikis tėvas.
Apie bėgimą su vaikais ir patirtį tėvystės atostogose Gediminą visada galima pakalbinti instagrame paskyroje „Bėgantis tėtis“ www.instagram.com/begantis_tetis/.
