11-kos virėju nusprendęs tapti Jaroslavas Orševski profesiją „nusižiūrėjo“ nuo brolio

Kavinėje ar restorane iš virtuvės atkeliaujantys patiekalai dažnai vaikams kelia ypatingą pagarbą – jie būna įmantriau patiekti, o jų skonis dažnai neprimena maisto namuose. Kas tie stebuklingų skonių kūrėjai ir kaip jais tapti, projekte „LIDL vaikų sodelis“ pasakoja Lietuvos vyriausių virėjų ir konditerių asociacijos (LVVKA) prezidentas, virtuvės šefas, edukacijų vaikams entuziastas, SAM rekomendacinių valgiaraščių ugdymo įstaigoms projekto dalyvis Jaroslavas Orševski.

Moksleiviams, kurie svajoja gyvenimą sieti su virėjo profesija, J.Orševski pataria pagalvoti, kokia sritis labiausiai domina<br>R. Daškevičiaus, studija I4U, nuotr.
Moksleiviams, kurie svajoja gyvenimą sieti su virėjo profesija, J.Orševski pataria pagalvoti, kokia sritis labiausiai domina<br>R. Daškevičiaus, studija I4U, nuotr.
Moksleiviams, kurie svajoja gyvenimą sieti su virėjo profesija, J.Orševski pataria pagalvoti, kokia sritis labiausiai domina<br> R. Daškevičiaus, studija I4U, nuotr.
Moksleiviams, kurie svajoja gyvenimą sieti su virėjo profesija, J.Orševski pataria pagalvoti, kokia sritis labiausiai domina<br> R. Daškevičiaus, studija I4U, nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2021-09-24 13:30

Studijos – nuo paauglystės

Jaroslavas šypsosi, kad jo istorija, kaip jis tapo virėju – ne tokia, kaip daugelio. Pirmiausia, pasirinkti šią profesiją svajojo ne jis pats, o jo brolis, kuris, vėliau, ėmė ir persigalvojo. Tuomet J.Orševski buvo 11-12 metų, bet ši mintis jo neapleido – trylikos jau pradėjo namuose kepti pyragus ir grįžęs iš mokyklos sau gamino įdomesnius patiekalus.

Nuo 15 metų dabartinis LVVKA prezidentas pradėjo studijuot tuometinėje Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykloje (dabar Mokymo centras Žirmūnai), o baigęs – tęsė studijas ir kopė karjeros laiptais.

Paklausus, ko reikia, jei nori tapti šios srities profesionalu, Jaroslavas pastebi, kad svarbiausia, turėti noro, žingeidumo ir siekti viską išbandyti.

„Kartais bendrauju su studentais, kurie labai daug moka už mokslus, tačiau kibirkšties jų akyse nematyti. O pasitaiko tokių „perliukų“, kurie lyg kempinės stengiasi visą informaciją įsisavinti, nestokoja laiko tobulėjimui ir, svarbiausia, myli tai, ką daro.

Visam tam reikia laiko, todėl nesakau, kad tapsite geriausiais pasaulio šefais per naktį. Iš tiesų, tam reikia ilgų metų ir tik dabar, praleidus daugiau nei 20 metų virtuvėje, galiu tvirtai pasakyti, kad ir aš visko nemoku, tačiau, kaip sakydavo mano vienas iš pirmųjų šefų Airijoje, „Every day is a school day.... Keep on learning“ (liet. kiekviena diena yra mokslo diena, tad – mokykis), – įsitikinęs edukacijų vaikams kūrėjas Jaroslavas.

Ugdymo įstaigų – gausu

Moksleiviams, kurie svajoja gyvenimą sieti su virėjo profesija, J.Orševski pataria pagalvoti, kokia sritis labiausiai domina – galima tapti maisto technologu ir kurti naujus gaminius pramonei, galima pasirinkti virėjo specialybę profesinėse mokyklose arba rinktis tik tam tikrą kryptį, kaip konditerija.

„Kaunas turi puikią „Kulinarinis menas“ programą, kur per 3 metus įgausite aukštąjį bakalaurinį išsilavinimą ir praktikuositės su aukšto lygio užsienio šefais. Na, o jei, pinigai ne problema, visad yra mokslai užsienyje: „Le Cordon bleu“ (Prancūzija, Kanada ir t.t.), „Gasma“ (Ispanija), „Alma“ (Italija) mokyklos priima studentus iš viso pasaulio. Dar vienas būnas – tiesiog važiuoti stažuotis į pasaulinio žinomumo restoranus“ – pataria Jaroslav.

Jei namų virtuvėje, viską tenka daryti pačiam, tai didelio restorano virtuvėje sukasi skirtingų sričių virėjai ir konditeriai. Vieni atsakingi tik už šaltų patiekalų gamybą bei paruošimą, kaip salotas, užkandžius bei kitus patiekalus, kurie ant stalo, dažniausiai, atkeliauja pirmieji. Kiti darbuojasi karštajame ceche, kur virėjas ar jų grupė atsakingi už karštuosius patiekalus ir sriubas.

„Jei tai didesnis restoranas ar viešbutis atskirai būna ir mėsos ar žuvies kepėjai, ir žmonės, gaminantys bei šildantys tik garnyrus“, – paaiškina J.Orševski.

Na, ir žinoma, saldusis kampelis – konditerijos cechas, kuris ruošia desertus, kuriais pabaigiame savo vakarienę.

„Tačiau, be gaminančių, būna ir paruošiamasis skyrius, kuris tik ruošia paruoštukus, kad visas procesas būtų greitesnis ir skaldesnis. Na, o kur dar valytojai, plovėjai ir daugybė kitų asmenų padedančių, kad visų svečių viešnagė būtų nepamirštama“, – vardija virėjas.

Kuria spalvomis

Dažnai darželiuose ar pradinėse mokyklose apie savo profesiją pasakojantis J.Orševski šypsosi, kad nors vaikams atrodo, kad virtuvėje darbas ne tik smagus, bet ir skanus, verta prisiminti, kad visus skanėstus reikia pagaminti, o tai ne visada lengva ar paprasta.

Paklausus, kaip sukurti skanų patiekalą, Jaroslavas juokiasi, kad kiek žmonių, tiek ir nuomonių.

„Pavyzdžiui, vieni kuria spalvomis – taip daryti mėgstu ir aš. Įsivaizduoji pagrindinį elementą, apdėlioji jį spalvomis, o tada pradedi galvoti iš ko tą spalvą išgauti. Oranžinė, geltona – morka, moliūgas. Raudona – paprika, burokėlis, žalia – brokolis, žirneliai, špinatai ir t.t. Tačiau patiekale svarbu ne tik spalvos, bet ir skonių suderinamumas, tad lėkštėje turi būti ir rūgštu, ir saldu, ir sūru. Žinoma, nepamirškime kažko traškaus ir šiek tiek kreminės konsistencijos. Viso to sinergija lėkštėje sukuria puikų patiekalą kurio vis negana“, – pasakoja virtuvės menininkas.

Sveikas ir paruošimo būdas

Nors maisto kūrėjams svarbiausia skonis, jie nepamiršta atkreipti dėmesio ir į sveikatai palankią mitybą.

„Privalome ne tik domėtis, bet ir įtraukti vis sveikesnius patiekalus į savo meniu. Kartais, nesugadintas produktas, t.y. neperkepta mėsa ar daržovė yra jau sveikesnis pasirinkimas pats iš savęs, nes teisingai paruoštas maistas yra pilnas vitaminų ir kitų maistinių medžiagų“, – primena J.Orševski, kurio paklausus, koks jo mėgstamiausias patiekalas, tik nusijuokia. Pasirodo, tiek daug gaminantis virėjas, vieno tokio neturi.

„Vienu metu restorane visuomet užsisakydavau jautienos didkepsnį ir „Creme brule“ desertą, nes žinodavau, ką tikrai gausiu. Tačiau dabar, stengiuosi išragauti vis įdomesnių patiekalų ir skonių, nors galiu išduoti, kad jautienos tartaras – yra vienas mano mėgstamiausių“, – prasitaria LVVKA prezidentas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.