Šis projektas būtų vykdomas Vilniaus miesto administracinėse ribose, jis apimtų projektavimą, statybą, eksploatavimą ir plėtrą.
Įstatymo projektą, kurį įregistravo Seimo narys Paulius Saudargas, savo parašais taip pat parėmė parlamentarai Donalda Meiželytė, Andrius Mazuronis, Kęstutis Masiulis, Juozas Olekas ir Kęstutis Daukšys.
Tikimasi, kad priėmus Metropoliteno įstatymą bus atvertas kelias kelių milijardų litų užsienio investicijoms, nes „šiuo metu galimi investitoriai nemato Lietuvos valdžios aiškaus apsisprendimo, kaip šis projektas bus realizuojamas“.
Pagrindinis Metropoliteno įstatymo tikslas yra paskirstyti metropoliteno projekto įgyvendinimo funkcijas tarp Lietuvos Vyriausybės, Vilniaus miesto savivaldybės, strateginio investuotojo ir Metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovės.
Siūloma, kad projekto įgyvendinimo bendrovės steigėju būtų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, taip pat ir strateginis investuotojas. Įvykdžiusi teisės aktuose nustatytus reikalavimus projekto įgyvendinimo bendrovė koncesijos numatytu laikotarpiu taptų metro transporto infrastruktūros valdytoja.
Strateginis investuotojas, teigiama įstatymo projekte, „pagal vieną iš Koncesijų įstatymo nustatytų procedūrų atrinktas, įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantis juridinis asmuo, turintis teisę sudaryti koncesijos sutartį, projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvių sudarytoje sutartyje nustatyta tvarka investuojantis į projekto įgyvendinimo bendrovę ne mažiau kaip 15 procentų visų projektui reikalingų investicijų“.
Įstatymo projekte kalbama ir apie projekto finansavimo šaltinius. Siūloma, kad strateginiam investuotojui ir strateginiam partneriui, strateginio partnerio kontroliuojamam asmeniui tenkanti investicijų į projekto įgyvendinimo bendrovę dalis suteikiama kaip paskolos ir (arba) pasirašant projekto įgyvendinimo bendrovės akcijas, ir (arba) kitais teisėtais būdais. Projekto įgyvendinimo bendrovės dalyviai patys pasirinktų, kaip finansuoti savo investicijas, įskaitant skolinimąsi, akcijų išleidimą ir kitus teisėtus būdus.
„Šis valstybei priklausantis objektas gali būti statomas išimtinai privataus kapitalo lėšomis, bet praktika rodo, kad ES šalių vyriausybės, norėdamos valdyti objektą ar sutrumpinti koncesijos terminą, prisideda ES paramos lėšomis, kurios siekia iki 68 proc. objekto vertės ir pagal galimybes naudoja valstybės biudžeto lėšas“, - sako P. Saudargas.
Pasak jo, pasaulinė metropoliteno diegimo patirtis rodo, kad ši susisiekimo sistema pakelia miesto prestižą, o maždaug kilometro spinduliu metro trasų ruože nekilnojamo turto vertė padidėja 1,5 karto. „Šalia metro linijų vyksta sparti miesto plėtra, virš metro stočių statomi ypač reikšmingi statiniai. Metro stočiai suteikto statinio vardo kaina yra keliolika milijonų litų“, - sako P. Saudargas.
Metropoliteno įstatymo projektą inicijavo asociacijos „Metro sąjūdžio“ valdyba, VšĮ „Vilniaus metro“, Seimo Metro idėjos paramos parlamentinė grupė.
Per 6 tūkstančius Lietuvos piliečių susivienijo į asociaciją „Metro sąjūdis“. Jos atstovai dalyvauja tarptautinėse konferencijose ir tokias konferencijas organizuoja Vilniuje. VšĮ „Vilniaus metro“ yra tarptautinės viešojo transporto asociacijos (UITP) narė ir aktyviai dalyvauja šios organizacijos darbe. Lietuvos Seime įkurta parlamentinė Metro idėjos paramos grupė, vienijanti 72 Seimo narius.
Siūloma, kad Metropoliteno įstatymo projektas įsigaliotų nuo 2013 m. sausio 15 d.
