Pasak Rusijos finansų ministro pavaduotojo Aleksejaus Moisejevo, metų pabaigoje Rusijos rublis dar labiau nuvertės. Tokios prognozės nėra laužtos iš piršto. Patirtis rodo, kad vasarą rublis pabrangsta, o žiemą – atpinga.
Vis dėlto, anot ekspertų, rublio vertei nafta dar gali iškrėsti kiaulysčių. Apie tai rašoma naujienų portale lenta.ru.
Reitingai nedžiugina
Rusijos naftos kompanijų reitingai krinta. Energetikos įmonių reitingavimo bendrovė „Platts“ šią savaitę paskelbė 250 pasaulio energetikos kompanijų sąrašą.
Jame milžinė „Gazprom“ iš pernykštės 4-osios pozicijos atsidūrė net 43-ioje. Iš Rusijos šešių didžiųjų energetikos kompanijų dešimtuke liko vienintelė „Rosneft“.
„Lukoil“ ir kitų šios valstybės energetikos įmonių reitingai smuko. Teigiama, kad tam didžiausios įtakos ir turėjo būtent nuvertėjęs rublis.
Atviros durys dempingui
Didelės įtakos naftos kainų suktiniui šiuo metu turi Iranas. Iki 2005-ųjų – iki tol, kol ES valstybės ir JAV Iraną įspeitė į kampą, įvesdamos jam sankcijas, ši valstybė Europai teikė ne mažiau 20 proc. naftos. Pats Iranas tuo metu teigė, kad jo nafta išties sudaro dar daugiau – maždaug trečdalį – visos Europos importuojamos naftos.
Tuo metu, kol Iranas buvo supančiotas sankcijų, atsilaisvinusią naftos eksporto į Europą nišą užėmė Rusija.
Šiemet, kad galėtų grįžti į Europos rinką, Iranas naftą pradėjo pardavinėti pigiau nei konkurentai.
Tam jis turi galimybių. Per tuos sankcijų metus Iranas sukaupė naftos atsargų nuo 35 iki 70 mln. barelių. Jei šios atsargos plūstelės į pasaulio rinką, naftos pasiūla padidės maždaug po 0,5 mln. barelių per parą. O juk ir šiuo metu pasiūla paklausą viršija maždaug po 3 mln. barelių per parą.
Arabų iždas tuštėja
Spalio 26-ąją Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad dabartinės naftos kainos sparčiai sekina Saudo Arabijos iždą. Jei naftos barelis ir toliau kainuos apie 50 JAV dolerių, šios valstybės iždas išseks maždaug per penkerius metus.
TVF apskaičiavo, kad šiemet, palyginti su ankstesniais metas, dėl žemų naftos kainų arabų valstybės prarado apie 360 mlrd. JAV dolerių pajamų.
Išlaidauti šiaip jau įpratusiems Arabijos šeichams teks peržiūrėti savo biudžetus, ir jiems, ko gero, teks pasisemti pinigų ir iš rezervinių fondų.
Manoma, kad Saudo Arabijos karalystėje per tuos metus, kai naftos kainos buvo žvėriškai aukštos, šeichai į savo „aukso skryneles“ susikrovė apie 700 mlrd. JAV dolerių.
TVF vertinimu, jau 2015-aisiais monarchijos biudžete atsiras nemenka – maždaug 20 proc. bendrojo vidaus produkto – dydžio skylė.
TVF ekspertų nuomone, Saudo Arabijos karalystės biudžetas nebūtų deficitinis tik tuo atveju, jei naftos barelis kainuotų ne mažiau kaip 106 JAV dolerius. Šiuo metu, kai nafta yra perpus pigesnė, karalystei sukauptų atsargų geriausiu atveju užteks penkeriems metams.
Kitose regiono šalyse – Kuveite, Katare, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, sunkumų šiek tiek mažiau. Gaudamos už naftos barelį 50 JAV dolerių jos be didesnio vargo pragyventų ne mažiau kaip 30 metų.
Rusams sunkiau nei arabams
Saudo Arabijos karalystė kol kas nesuka smarkiai galvos, kurias valstybės biudžeto išlaidas teks sumažinti, kurias – palikti tokias pat. Ji tiesiog nutarė pasiskolinti pinigų.
Tuo tarpu Rusijoje padėtis visai kitokia. Viena, šiuo metu, kai Rusijai yra įvestos sankcijos, beveik nėra norinčių jai paskolinti pinigų. Antra, tie, kurie gal ir sušelptų šią valstybę, vargu ar pasiūlys jai priimtinas paskolų sąlygas.
Trečia, Rusijos valdžia šiuo metu vengia didelių užsienio paskolų.
Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas įspėjo, kad Rusijoje sukauptas pinigų rezervas – 2,6 trilijonai rublių – per šiuos metus susitrauks perpus.
„Vadinasi, 2016-ieji bus paskutiniai metai, kai dar bus galima taškytis sukauptomis atsargomis. Bet vėliau tokių galimybių nebebus. Atsargos baigsis“, – įspėjo ministras.
Konkuruoti sunku
Vieno naftos barelio gavybos savikaina Arabijos pusiasalyje yra kelis kartus mažesnė nei Rusijoje.
Anot konsultacijų bendrovės „RusEnergy“ partnerio Michailo Krutuchino, įvertinti naftos gavybos savikainą gana sudėtinga, nes skirtingos yra ir jos gavybos sąlygos.
Teigiama, kad arabiškos naftos 1 barelio gavybos savikaina sukasi apie 2-7,5 JAV dolerio, tuo tarpu rusiškos – 16-37 JAV dolerio.
„Tiksliai apskaičiuoti savikainą gana sunku. Naftos išpumpavimo į paviršių kaina gali būti ir labai maža, bet juk yra ir kitų sudėtinių jos dalių. Tai ir naftos žvalgybos išlaidos, ir investicijos į įrangą, ir gręžinio priežiūros išlaidos“, – priminė M.Krutuchinas.
Rusijoje maždaug 70 proc. juodojo aukso atsargų yra sunkiai pasiekiamos, o didieji naftos telkiniai Rusijoje jau baigiami išnaudoti. Pastaruoju metu naftą pradedama siurbti iš nedidelių telkinių, kuriuose jos telkšo apie 2-3 mln. tonų. Bet šie telkiniai nedomina didžiųjų naftos gavybos kompanijų.
„Šiuos telkinius galėtų eksploatuoti mažos energetikos įmonės. Tačiau nuo tokio verslo jas atbaido smulkioms įmonės nepalanki mokesčių politika bei ribota galimybė pasinaudoti naftos tiekimo infrastruktūra. Tad šiuo metu mažosios įmonės teišsiurbia apie 6 proc. rusiškos naftos“, – aiškino M.Krutuchinas.
Jo teigimu, pats laikas Rusijai pagalvoti ir apie tai, kad naftos atsargos netrukus apskritai išseks.
Viena, naftos gamyba šiuo metu yra perteklinė. Antra, esant dabartinėms sąlygoms įmonės neturi galimybių ilgalaikėms investicijoms – negali įsisavinti naujų naftos telkinių.
Anot specialisto, verslo plėtrai koją pakiša daugybė sunkumų, kurių vienas – žudikiška mokesčių politika. Ji stabdo nuo didelių investicijų, nes įmonės priverstos mokėti išteklių gavybos mokesčius jau už pačią pirmąja išsiurbtos naftos toną.
Kitas sunkumas – užsienio bankai netrykšta noru kredituoti rusiškų energetikos įmonių.
Anot M.Krutuchino, jei naftos rinkos kaina nusmuktų iki 30 JAV dolerių už barelį, Rusijos biudžeto nebepasiektų įplaukos už parduotą juodąjį auksą. Tai – žudikiškai menka naftos kaina. Jei energetikos įmonės nors kiek ir uždirbtų, jos neturėtų galimybės sumokėti mokesčių biudžetui.
Ekonomika vis dar ligos patale Pasak ekonomisto Jakovo Mirkino, šiuo metu Rusijos ekonomika yra pasiligojusi ir labai silpna.
Jei naftos kaina nukris žemiau 50 JAV dolerių už barelį ir tokiose žemumose laikysis gana ilgai, tai sukels negrįžtamų ekonomikos pokyčių.
Anot J.Mirkino, tikėtina, kad dar didesnės rublio devalvacijos nepavyks išvengti. Jo nuomone, esant dabartinėms sąlygoms, būtų „teisinga“, jei JAV doleris kainuotų apie 66-67 rublius.
Dar vienas veiksnys, žalojantis Rusijos ekonomiką – tai smarkiai sumenkęs importas.
Jeigu maisto prekių bei vaistų ir importuojama mažiau, tai bent jau suteikia šiokią tokią galimybę plėtotis Rusijos žemės ūkio bei farmacijos pramonei.
Tuo tarpu sumenkęs įrangos importas Rusijos ekonomikai yra labai skausmingas.
Gydysis gamindama šautuvus?
Šiaip ar taip, anot J.Mirkino, ekonomika, tikėtina, trumpam atgaus pusiausvyrą. Įtakos tam neišvengiamai turės augančios karinės išlaidos. Visa bėda, kad teigiamas efektas bus trumpalaikis. Jei ir bus stimuliuojamas karinės pramonės gaminių poreikis bei kuriama darbo vietų, ilgalaikės naudos tai neduos.
Eksperto nuomone, Rusija bandys kapstytis iš dugno kiek įmanoma daugiau eksportuodama žaliavų.
„Akivaizdu, – užsiminė J.Mirkinas, – kad svarbiausiu naftos abstinencijos požymiu Rusijoje taps dar labiau smukęs žmonių pragyvenimo lygis. Visa bėda, kad iki šiol rusams nepavyko sukurti kitų priklausomybės nuo naftos gydymo būdų. O ši „alkoholizmo“ liga pastaraisiais metais smarkiai surietė Rusiją“.
Parengė Audrė Srėbalienė
