Gelbėja Rusija
„Lietuvos atžvilgiu lokomotyvu gali tapti Rusija. Jos ekonomika gana tvirta, autonomiška nuo euro zonos krizės, kuri jos neveikia, o pasaulinės naftos kainos Rusiją veikia palankiai. Gali daugiau išlaidauti, daugiau didinti atlyginimus, ypač viešajame sektoriuje, taip pat pensijas. Realūs atlyginimai Rusijoje didėja, jei perka ir Lietuvos prekes. Tai turi apčiuopiamos įtakos Lietuvos eksportui į Rusiją“, - sakė G. Nausėda antradienį pristatydamas Lietuvos makroekonomikos apžvalgą.
Nuo sausio iki liepos Lietuvos eksportas į Rusiją išaugo beveik trečdaliu, palyginti su pernai. Per pirmus septynis metų mėnesius į šią šalį iškeliavo beveik penktadalis Lietuvos eksporto. Daug prekių buvo vežama į kitas NVS šalis, Latviją, Skandinaviją. Per metus smuktelėjo tik tekstilės ir transporto priemonių eksportas.
"Eksporto į Rusiją dalis yra pasiekusi buvusį prieš Rusijos krizę 1998 metais. Be to, šis eksportas yra labai gerai diversifikuotas. Augo visos prekių grupių eksporto: mašinų ir įrengimų, maisto produktų, transporto priemonių", - sakė jis.
Auga ir maisto eksportas į Didžiąją Britaniją: "Emigrantai matyt nepamiršta tėvynės, duonos ir kitų gaminių, tai leidžia mums išvežti daugiau".
Algos letėja kad eksportas augtų
Konkurencija Europos Sąjungoje smarkiai paaštrėjo, nes anksčiau daugiausia su Pietų Europos šalimis prekiavę gamintojai atsigręžė į perspektyvesnes rinkas ir bandė išstumti iš ten Lietuvos bendroves. Kol kas šalies eksportuotojai sėkmingai valdo gamybos efektyvumo bei sąnaudų rodiklius ir sugeba išlaikyti rinkos dalį sąstingio kamuojamoje rinkoje.
Šios konkurencijos kaina – nominalūs atlyginimai šalyje augo itin lėtai, o realus darbo užmokestis net mažėjo. Kita vertus, tai leido kurti naujas darbo vietas ir mažinti nedarbo lygį.
"To, kad džiaugiamės eksportų, kaina yra sulėtėjęs atlyginimų augimas. Atlyginimai keliami selektyviai, darbdaviai nieko nenori girdėti apie kokį nors bendrą infliacijos kompensavimą", - sakė G. Nausėda.
Antros krizės bangos dar nematyti, bet geriau jai ruoštis
G. Nausėda skatino ruoštis kitai krizės bangai.
"Svarbiausia yra pasitvarkyti mentalitetą, negalvoti, kad krizė praėjo ir galima diržą atsileisti ir gyventi taip, kaip malonu. Padidinti šalies atsparumą labai sunku. Jei vienose šalyse rinka apmiršta, mūsų eksportuotojams tai reiškia blogus laikus. Bet pasitvarkyti finansų prasme valstybei, įmonėms, namų ūkiams įmanoma", - dėstė jis.
"Net jei nėra pagrindo esamuoju laiku kalbėti apie antrą krizės bangą, pasirengti iššūkiams reikėtų. Abėjonės dėl Graikijos, dėl recesijos euro zonoje nėra praėjusios, net tirštėja. Atsitikus vienam iš tokių įvykių, kad ir Graikijai išėjus įš euro zonos, gyventumėme kitame pasaulyje, kur būtų sunku suvaldyti finansus. Geriau būti pasirengus blogiausiam scenarijui, net jei jis neišsipildys", - sakė G. Nausėda.
Ekonomistas siūlė naujai Vyriausybei nepradėti didinti išlaidų.
„Esame maža ir daug importuojanti šalis, todėl papildomai išleistas litas toli gražu nebūtinai atiteks mūsų gamintojui, tuo tarpu valstybę, verslą ir gyventojus slėgs dar sunkesnė skolų našta“, – sakė ekonomistas.
"Man būtų sunku įsivaizduoti, kad kitų metų biudžetas keistųsi radikaliai, kad visos į programas įrašytos nuostatos bus tame biudžete", - teigė jis.
Artėjantys rinkimai tarptautinėse rinkose Lietuvos rizikos vertinimo nedidino.
