• Šalis gali klestėti tik panaikinus mokesčius ir suvaržymus
• Dabar taikomos valstybių gelbėjimo priemonės tik sustiprins antrosios krizės bangos padarinius
• Lietuvoje panaikinus draudimus ir įvedus papildomą valiutą, emigraciją pakeistų imigracija
Pirmadienį vykusiame „Lithuania Global Leaders“ renginyje pranešimą skaitęs perkamiausių knygų apie ekonomiką JAV autorius D. Casey ne kartą pabrėžė laisvosios rinkos ir mažų mokesčių naudą, kurios esą visiškai neįžvelgia nei Europos, nei Lietuvos valdžia.
„Klausti reikia ne ką valdžia turėtų daryti, o ko ji turėtų nedaryti. Jei valdžia nori, kad jūsų šalis klestėtų, ji turi sumažinti mokesčius, sumažinti išlaidas, panaikinti apribojimus, išlaisvinti rinką – tai į Lietuvą pritrauktų kapitalo. Deja, dauguma valdžių nori tik priimti daugiau įstatymų, įvesti daugiau mokesčių, daugiau suvaržymų, taip tik nubaidydamos galimus investuotojus. Valdžia ir Lietuvoje elgiasi priešingai, nei turėtų“, - portalui lrytas.lt po renginio išdėstė D. Casey.
Primesta draugystė ilgai netruks
Per savo ilgą karjerą pagarsėjęs pažiūromis, kurios svyruoja ant anarchizmo ribos, ekonomistas pokalbyje ne kartą pranašavo įvairių sąjungų subyrėjimą. Europos Sąjunga jam – tik laikinas tvarinys, sukūręs dirbtinę euro sistemą. Sovietų Sąjunga, Anglijos kolonijos, Airija ir Katalonija – tik keli pavyzdžiai, kaip sunku išsaugoti primestą „draugystę“.
„Euras yra „Esperanto“ valiuta – visiškai dirbtinis tvarinys. Galiu užtikrinti, kad po kiek laiko jis nustos egzistuoti. Tai tiesiog savaime aišku. Tačiau jie (Europos centrinis bankas. – Red.) net mums dabar kalbant spausdina milijonus naujų eurų, nes yra mėginama išgelbėti graikus, ispanus. Euras neturi ateities“, - į euro laidotuves įsijautė ekonomistas.
Būtent dirbtiniai bandymai išlaikyti eurą ir dolerį yra tai, kas ateityje taps antrosios krizės priežastimi. Praūžus pirmajai krizės bangai, valstybės bando supilti sau saugią salelę iš nuolat centrinių bankų išleidžiamų pinigų emisijų ir dengiamų skolų. Tačiau šios laikinos priemonės tik padarys krizės padarinius skausmingesnius ir ilgiau jaučiamus.
„Kvailos vyriausybės ir centriniai bankai prispausdino trilijonus pinigų ir privertė žmones manyti, kad jie yra turtingesni, nei yra iš tikrųjų. Tačiau greit mums smogs kita krizės banga, kuri bus gerokai stipresnė ir paskui save paliks katastrofiškus padarinius. Mes ilgai truksime, tačiau ilgainiui vis tiek atsigausime, nes statistinis žmogus sukurs daugiau produkcijos, nei suvartos, ir tai mus ištemps iš krizės“, - pranašavo D. Casey.
O kol statistinis žmogus laukia gyvenimo prašviesėjimo, ekonomistas jam patarė investuoti ne į valiutą, kurios vertė iš esmės priklauso nuo (ne)pasitikėjimo, o į auksą. Auksas figūruoja ir kalbose, kaip būtų galima paversti Lietuvą finansiškai sėkminga šalimi.
Stabilumas ir laisvė sukuria stebuklus
„Jei būtų mano valia, sukurčiau arba leisčiau Lietuvoje įkurti naują banką, kurio rezervai būtų padengti auksu. Panaikinčiau visus laisvę varžančius teisės aktus ir padaryčiau Lietuvą laisviausia šalimi pasaulyje. Tuomet čia ateitų milijardų milijardai dolerių. Taip ir Šveicarija iš skurdžiausios Europos šalies tapo pačia turtingiausia. Tiesa, tai ilgai nesitęs, nes šalis, kuri sugebėjo išlikti neutrali per Antrąjį pasaulinį karą, dabar šoka pagal JAV dūdelę“, - sakė D. Casey, kartu prisipažindamas, kad nors toks scenarijus yra neįtikėtinas, jam labai patiktų savo motinos tėvų gimtinę matyti tampant ekonomine Europos lydere.
Ekonomistas skaudžiai reagavo į kai kurių ekonomistų Lietuvai išsakomas pastabas: „Paulas Krugmanas (Nobelio premijos laureatas, ekonomistas, dažnai kritikuojantis ekonominę Baltijos šalių politiką. – Red) yra visiškas kvailys. Jis užsiiminėja ne ekonomika, o politika. Tai tik parodo, kad Nobelio prizas ekonomikos srityje yra bevertis. Visai kaip Obama (JAV prezidentas Barackas Obama. – Red), kuris laimėjo Nobelio taikos apdovanojimą. Už ką, aš net nežinau“, - ironizavo pašnekovas.
Honkonge kurį laiką gyvenęs ekonomistas mano, kad Honkongas ir Singapūras kelyje į laisvą rinką kol kas nukeliavo toliausiai ir jie Lietuvai – sektinas pavyzdys, jei yra siekiama lyderiauti regione.
„Aš gyvenau Honkonge. Po Antrojo pasaulinio karo ten buvo plynas laukas, akmenys ir neraštingi, skurdūs kinų valstiečiai. O dabar ten viena iš labiausiai klestinčių vietų pasaulyje. Mokesčiai ir kontrolė ten labai maži, jie lengvai pritraukia kapitalą. Lietuva turėtų sekti Honkongo pavyzdžiu, bet daryti tai dar aktyviau“, - ragino D. Casey.
Panaikinti mokesčius ir draudimus verslui – tik pirmas žingsnis. Antras žingsnis, kuris pažymėtų Lietuvą ekonominiuose žemėlapiuose dideliu raudonu „X“, būtų naujos valiutos įvedimas. Valiutos, kuri būtų paremta ne greit žlugsiančiu euru, o vertingu auksu. Tuomet Lietuva nebejustų žmonių stygiaus, o atvirkščiai – turėtų priimti turtingus, verslius ir protingus imigrantus iš viso pasaulio.
Anot D. Casey, kažkada taip iškilo JAV, o dabar atėjo eilė ir likusiam pasauliui: „JAV tapo turtinga ir galinga ne be priežasties. Kažkada tai buvo laisviausia šalis pasaulyje, į kurią kiekvienas norėjo atvykti, dirbti ir siekti savo tikslų. Tuo tarpu dabar niekas nepasitiki JAV valdžia, o jų kariuomenė, kaip nusikalstamos baikerių grupuotės, užpuldinėja šalis visame pasaulyje. Amerika yra ne šalis, ji yra idėja. Ir deja, ta idėja daugiau nebegyvena JAV teritorijoje“, - karčiai pokalbį užbaigė ekonomistas.
