Paprastai kalbant, įmonės sukūrė 9 proc. daugiau produkcijos ir paslaugų, tačiau jų darbuotojai gavo tik 1 proc. didesnius realiuosius atlyginimus.
Problema yra ta, kad Lietuvoje sunku rasti kvalifikuotos darbo jėgos, kuriai vertėtų mokėti didelį atlyginimą. „Kaip teigė patys verslininkai, rasti kvalifikuotos darbo jėgos yra vis sunkiau. Augimas pasiektas darbo našumo sąskaita. Įmonės našiau dirba, taiko naujas technologijas, inovacijas“, - trečiadienį per Lietuvos statistinių duomenų pristatymą sakė Statistikos departamento generalinė direktorė Vilija Lapėnienė.
Nedidelį realaus atlyginimo augimą lėmė ir infliacija, kuri „suvalgė“ dalį atlyginimo. Infliacija sudarė 2,8 procento. Infliacijos lygį daugiausia lėmė maisto produktų brangimas 3,2 proc., transporto paslaugų brangimas 3 proc., drabužių ir avalynės brangimas 5,3 procento.
Neįskaičiavus infliacijos įtakos, 2012 metais vidutinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis padidėjo 4,5 proc. (91 litu). Sparčiau darbo užmokestis augo privačiame sektoriuje (padidėjo 110 litų), lėčiau – valstybiniame (padidėjo 65 litais).
Pernai BVP augo 3,6 procento
Pernai šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 112 mlrd. 411 mln. litų to meto kainomis. Palyginti su 2011-aisiais, realus BVP pokytis sudarė 3,6 proc. Teigiamas pridėtinės vertės pokytis 2012 m. stebimas visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, išskyrus statybos, pranešė ELTA.
Statistikos departamento duomenimis, per ketvirtąjį ketvirtį sukurta 28 631 mln. litų bendrojo vidaus produkto to meto kainomis, o realus BVP pokytis, palyginti su 2011 m. ketvirtuoju ketvirčiu, sudaro 4 procentus.
Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išsamesniais duomenimis ir įvertinęs pridėtinę vertę pagal detalesnį ekonominės veiklos rūšių sąrašą, patikslino 2012 m. trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto antrąjį įvertį.
Patikslintais duomenimis, trečiąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas sudarė 30 mlrd. 10 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su atitinkamu 2011 m. ketvirčiu, padidėjo 4,4 proc. (anksčiau skelbtas antrasis BVP įvertis sudarė 30 mlrd. 76 mln. litų, pokytis - 4,4 proc.).
G. Nausėda: „Ekonomika pademonstravo atsparumą“
Mūsų ekonomika pademonstravo savo atsparumą neigiamiems išorės ir vidaus veiksniams.
Nuo 2012 m. vasaros šalyje buvo nuolat diskutuojama apie antrąją krizės bangą, galinčią sužlugdyti trapų atsigaunančios ekonomikos daigą, tačiau šiandien drįstume teigti, kad taip neatsitiko.
Apdirbamoji pramonė ir kitos daug eksportuojančios ūkio šakos, pernelyg nesižvalgydamos per petį, praėjusiais metais mušė vieną apyvartos rekordą po kito“, - pateiktame „Makrokomentare“ teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Anot jo, nemažai įmonių išpūtė gamybos apimtį didindamos gamybos pajėgumų ir darbo jėgos panaudojimą, kitos diegė technologines, gamybos proceso naujoves ir siekė pagaminti daugiau mažesnėmis sąnaudomis.
Statistikos departamento skelbiama investicijų statistika leidžia manyti, kad pastarasis kelias nebuvo vyraujantis, o gaila, kadangi tik tokia strategija garantuoja ilgalaikį konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
Gerai startavusi 2012 m. pradžioje, antrąjį pusmetį mažmeninės prekybos apyvarta ėmė strigti, kol gruodžio mėnesį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, beveik visiškai sustojo (augimas tesudarė 1,4 proc.).
Vartotojų lūkesčiams neigiamai atsiliepė pasklidusi žinia, kad 2012-2013 m. šildymo sezonas bus brangiausias per atkurtos nepriklausomybės istoriją.
Nors šildymo paslaugų įkainiai daugelyje savivaldybių pastaraisiais mėnesiais truputį smuktelėjo, šildymo sąskaitas išaugino žema vidutinė mėnesio temperatūra, lėmusi didesnį šilumos poreikį.
2013 metais makroekonominė situacija neturėtų būti blogesnė nei 2012 m., o kai kurias aspektais – net patrauklesnė.
„Mūsų nuomone, minimalios mėnesio algos padidinimas iki 1 tūkst. litų vers darbdavius peržiūrėti ir kitų darbuotojų darbo užmokestį, ypač ten, kur atlyginimų struktūra ir taip yra „plokščia“, t. y. nekvalifikuoto ir kvalifikuoto darbo apmokėjimo skirtumai nėra dideli.
Be to, kai kuriose įmonėse darbuotojų atlyginimai yra automatiškai susieti su MMA. Vien dėl šių priežasčių vidutinis darbo užmokestis gali ūgtelėti 3-4 proc., o kur dar darbuotojų skatinimas geresnių finansinių rezultatų pasiekusiose įmonėse, mėginimai „riebesne“ alga pervilioti kertinius darbuotojus iš konkurentų ir pan.?
Rimčiausias X faktorius, trukdantis lengviau atsikvėpti, yra pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ūkio raida.
Nors pastaruoju metu iš euro zonos atskrieja daug optimizmą žadinančių naujienų apie skolų krizės pabaigą ir šviesesnę euro padangę, daugelio euro zonos valstybių 2013 m. BVP prognozės tebėra niūrios.
Negalima atmesti scenarijaus, kad mūsų prekybos partnerių ekonomikos plėtros prognozės bus gerinamos per metus, reaguojant į atkuntančią euro zonos vidaus rinką ir besisklaidančią probleminių valstybių bankroto riziką.
Išvertus tai į lietuviško verslo kalbą, rastųsi kur kas daugiau motyvacijos mūsų įmonėms nutraukti investicijų „bado akciją“ ir skirti daugiau lėšų gamybai plėsti ir naujoms darbo vietoms kurti. Atsirastų tinkamos prielaidos didinti ir 2013 m. Lietuvos BVP augimo prognozę, kuri šiuo metu yra 3,2 proc. 2014 m. tikimasi 3,5 proc. ekonomikos kilimo.
