Baltijos šalių ekonomikos augimo čempione vadinta Estija buksuoja. Sumažėjo estiškų prekių paklausa užsienyje, stoja statyba ir stringa vartojimo augimas.
Tai pagrindinės priežastys, kodėl Estijos ūkis per pirmąjį ketvirtį ūgtelėjo tik vienu procentu. Lietuvos ir Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) per tą patį laikotarpį ūgtelėjo daugiau nei trimis procentais.
Panašus augimas kaip kaimyninėse šalyse prognozuotas ir Estijai, todėl Statistikos departamento paskelbti rezultatai pribloškė analitikus. Juo labiau ketvirtasis praėjusių metų ketvirtis Estijai buvo sėkmingas – BVP siekė 3,7 proc., tiesa, Lietuvos rezultatas ir tuomet buvo geresnis – BVP buvo 4,1 proc.
Pradėjo tyrimą
Statistikos duomenimis, BVP augimas Estijoje smuko ir dėl reikšmingai sumažėjusių akcizų įplaukų.
Estijos finansų ministerija pradėjo tyrimą dėl „sukčiavimo schemų” siekiant išvengti akcizų mokėjimo. Pavyzdžiui, kovo mėnesį mažmeninė prekyba degalais Estijoje padidėjo 17 proc., tačiau akcizo už degalus įplaukos sumažėjo 8,3 proc.
„Danske Bank” vertinimu, šios schemos Estijos ekonomikai galėjo kainuoti iki 1 proc. BVP.
Kalta žiema
Akcizų įplaukos lėtėjo Lietuvoje. O tai sukėlė nerimą ir finansų ministrui Rimantui Šadžiui. Tiesa, prekybininkai dėl sumažėjusių įplaukų linkę kaltinti užsitęsusią žiemą.
Lietuvos valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šiemet sausį–vasarį, palyginti su analogišku 2012 m. laikotarpiu, įplaukos už benziną sumenko 7,3 proc., o už dyzelinius degalus – 11,4 proc.
Todėl akcizų surinkta gerokai mažiau, nei planuota. Tačiau net ir mažesnės įplaukos Lietuvoje nepadarė tokios įtakos BVP kaip Estijoje. Lietuvos BVP pirmąjį šių metų ketvirtį augo 3,4 proc.
Prognozuoti – vis sunkiau
„Toks Estijos rezultatas mane nustebino, nors jį ir buvo galima numatyti. Variklio, galinčio užkurti Estijos ūkį, nėra.
Euro zona jau kelis ketvirčius apimta recesijos, o tai reiškia, kad mūsų pardavimo rinkos silpsta. O ir vidaus vartojimui nėra kur augti”, – sakė Estijos komercinio banko LHV analitikas Heido Vitsuras.
Estija daugiausia eksportuoja į Suomiją, Švediją, Rusiją ir Vokietiją.
Dauguma analitikų prognozavo, kad šiemet Estijos ūkis augs mažiausiai 3 proc. Bet pastaruoju metu jie priduria, kad prognozuoti vis sudėtingiau.
„Estija – maža šalis su atvira rinka, ir labai daug kas priklauso nuo to, kas vyksta išorėje.
Remiantis prognozėmis, euro zonos ekonomika turėjo pradėti kilti dar praėjusių metų pabaigoje, po to prognozuota, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, o dabar kalbama tik apie metų pabaigą”, – kalbėjo banko analitikas.
Tiesa, Estijos eksportas ir toliau auga sparčiai – 13 proc. per metus. Tačiau „Danske Bank” analitikai mano, kad tai lėmė vienkartiniai sandoriai.
Pasak „Danske Bank” analitikės Violetos Klyvienės, sulėtėjusios valstybės investicijos taip pat prisidėjo prie netikėto Estijos rezultato pirmąjį metų ketvirtį.
