63 metų Kinijos ūkininkas Wang Fuguo, besiverčiantis medvilnės auginimu, nežino, kada jo protėviai pradėjo dirbti žemę dulkėtame Veidzie kaime. Bet vyras neabejoja, kad bus paskutinis giminės atstovas, kuris čia dar dirba.
„Jie visi išvyko iš čia”, – sakė jis, žiūrėdamas į apleistus ir tuščius namus vienintelėje kaimo gatvėje.
Priežastis, kodėl ištuštėjo kaimas, paprasta.
„Čia nėra vandens, o be jo neįmanoma gyventi”, – paaiškino ūkininkas.
Wang Fuguo tekančio vandens gauna vieną valandą per dieną penkis kartus per savaitę. Šio vandens užtenka pripildyti nedidelę talpyklą, iš kurios semia savo šeimai ir kelioms avims.
Kinijos ekonomika auga taip greitai, kad šalis pamiršta apie senkantį gėlą vandenį. Skaičiuojant, kiek geriamojo vandens tenka vienam kinui, tai sudaro ketvirtadalį kitų pasaulio gyventojų gaunamo vandens vidurkio.
Gamtosaugininkai įspėja, kad 8 iš 28 Kinijos provincijų yra išdžiūvusios, tarsi būtų Jordanijos arba Sirijos dykumos.
Nustatė kvotas
Vietovėje, kurioje gyvena Wang Fuguo, vandens problema ypač didelė. Ūkininko kaimynai nebuvo vieninteliai, kurie paliko savo namus. Daugiau nei 10 tūkstančių žmonių regione paliko savo ūkius ir tapo „shengtai yimin” – ekologijos migrantais.
Kinijos valdžia pripažįsta, kad vandens trūkumas yra viena didžiausių valstybės problemų. Ji jaučia, kaip visuomenė vis labiau spaudžia spręsti šį klausimą. Ir šitaip ginama ne žodžio laisvė, o galimybė išlikti.
Atrodo, kad problema tapo trejopa – socialinė, politinė ir ekonominė. Šiais metais Kinijos valdžia pirmą kartą istorijoje kiekvienai provincijai nustatė geriamojo vandens kvotas. Nustatyti netgi metinio suvartojimo planai 2015 metams, o viršyti kvotų negalima.
Vandens pradėjo trūkti dėl smarkiai išaugusių Kinijos miestų. Didžiulės valstybės gyventojai, siekdami geresnio gyvenimo, suplūdo į miestus, o vandens poreikis išaugo iki sunkiai įsivaizduojamo kiekio. Daugiau nei 300 milijonų gyventojų tikisi persikelti į miestus iki 2030 metų.
Apskritai kinai vis daugiau vandens vartoja namuose, perka daug vandens sunaudojančią buitinę įrangą. Klimato kaita taip pat daro įtaką.
Upių vanduo – užterštas
Kinijos valdžia sulaukia priekaištų ir dėl to, kad visiškai numojo ranka į aplinkosaugą. Socialiniuose tinkluose kinai siūlo pareigūnams panerti į kurią nors Kinijos upę ir patiems įsitikinti, kokia sudėtinga situacija.
Upės užterštos, tad jų vandens geriamuoju jau nepadarysi. Nors valdininkai teigia, kad rūpinasi aplinkosauga, vietos žmonės juokiasi iš tokių kalbų ir rodo nuotraukas, kuriose matyti, kaip 16 tūkstančių negyvų kiaulių plaukia didžiausia Šanchajaus upe.
Šiais metais darytos nuotraukos apkeliavo visą pasaulį, kuris vis labiau ragina Kiniją susirūpinti vandeniu.
Ūkio augimas Kinijoje stulbina visą pasaulį, tačiau vandens trūkumas netrukus pradės klampinti ekonomikos garvežį, perspėja analitikai.
Pasaulio banko paskelbti tyrimai rodo, kad 2007 m. dėl vandens trūkumo ši valstybė prarado 2,3 proc. BVP. Specialistai teigia, kad vandens trūkumas jau pradeda veikti Kinijos pramonę.
„Rimtas vandens trūkumas yra viena didžiausių bėdų, lėtinančių socialinę ir ekonominę plėtrą šalies šiaurėje”, – aiškino Pasaulio banko filialo Pekine vandens išteklių specialistas Jiang Liping’as.
Projektų manija – milžiniška
Žemės ūkis Kinijoje sunaudoja net 60 procentų vandens. Ūkininkams reikia vis daugiau vandens žemei drėkinti, todėl jie daro gilesnius gręžinius. O tai dar viena priežastis, kodėl senka vandens šaltiniai Kinijoje.
„Netgi tose vietovėse, kur yra vandens, jo negalima vartoti, nes jis labai užterštas”, – sakė Kinijos socialinių mokslų akademijos tyrimų centro vadovas Xia Junas.
39 proc. vandens didžiosiose Kinijos upėse yra pernelyg užterštas, kad jį būtų galima paversti geriamuoju.
Nors ir kritikuojama, Kinija vis dėlto investuoja protu sunkiai suvokiamas sumas į vandens problemų sprendimą. Pavyzdžiui, į drėkinimo sistemas ir užtvankų statybą Kinija per artimiausius penkerius metus investuos 291 milijardą eurų. Tai daugiau nei visas Egipto ar Čilės bendrasis vidaus produktas (BVP).
Tačiau akivaizdu, kad didėjantis vandens trūkumas kelia grėsmę visai Kinijos komercinei aplinkai ir jos patrauklumui.
Tai kelia grėsmę ir Kinijos energetikai. Pavyzdžiui, skalūnų dujų gavybai reikia daug vandens.
Dėl naujai statomos atominės elektrinės Pekine reikės dar didesnio kiekio vandens.
„Energijos vartojimas yra tiesiogiai susijęs su vandeniu, – aiškino Siameno universiteto energetikos analitikas Lin Boqiang’as. – Anksčiau reikėdavo tik apskaičiuoti, kokio vandens kiekio reikės naujam projektui, dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis – nauji objektai kyla tik ten, kur dar yra vandens.”
Žada pumpuoti per visą šalį
Gal naujosios investicijos padės išspręsti vandens trūkumo krizę Kinijoje? Šalies mokslininkai ėmėsi kurti milžinišką vandens strategijos projektą.
Remiantis juo, vanduo bus pumpuojamas tūkstančius kilometrų iš šalies pietų į šiaurinę dalį, kur labiausiai jo trūksta.
Šis projektas Kinijai kainuos apie 41 milijardą eurų, bus įdarbinta 300 tūkstančių žmonių. Bus kasami nauji kanalai, statomi rezervuarai.
Vandeniui pumpuoti reikės milžiniško kiekio energijos.
Parengė Marius Jokūbaitis
