Iš karto po Airijos, kad paskolų nebenori, pareiškė ir Ispanija.
Madridas pranešė, kad Ispanijai daugiau nebereikės TVF paskolų bankams gelbėti, nes šis sektorius brenda iš krizės liūno.
Nori sugrąžinti pasitikėjimą
Ar tai dar vienas krizės pabaigos euro zonoje požymis?
Greičiausiai tai signalas tarptautiniams skolintojams, kad šalims TVF, į kurį paprastai kreipiamasi gesinti nemokumo gaisrus, pagalbos jau nebereikės.
„Tai – pasitikėjimo klausimas. Galima džiaugtis. Reikėjo skausmingų sprendimų, tačiau juos lydėjo sėkmė”, – „Lietuvos rytui” teigė „Danske Bank” vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
ES valstybės jau pačios gali valdyti savo finansus ir skolas, be papildomos kredito linijos, sako ekspertai. Tačiau dar nereiškia, kad šios šalys daugiau nesiskolins.
Skelbdamos gerą žinią valstybės tikisi, kad paskolos joms dar labiau atpigs.
Airiai jau šiandien gali skolintis pigiau, neprisiimdami papildomų įsipareigojimų. Ir paskolų kaina, žinoma, jau kitokia nei 2010-aisiais, kai šalis atsidūrė ties bankroto slenksčiu.
Latviai pralenkė visus
Vieną po kito gelbėjusi bankus Airija prieš trejus metus galėjo skolintis su 15 proc. palūkanomis. Net kone didžiausią smūgį patyrusi Lietuva galėjo skolintis šiek tiek pigiau. Šiandien Airijos vyriausybės obligacijos platinamos su 3,5 proc. palūkanomis.
Airijos finansų ministras Michaelas Noonas, kalbėdamas apie TVF pagalbos nutraukimą, sakė, kad šaliai jau laikas atkurti „ekonominę ir finansinę laisvę”.
Tai gerai supranta airių valdžia – per trejus metus jai reikėjo įgyvendinti 250 taupymo priemonių.
Tai, ką teko padaryti airiams, puikiai supranta ir latviai. Mūsų kaimynams taip pat teko priimti griežtas TVF sąlygas. Bet Latvija paramos programą baigė dar anksčiau nei Airija.
„Jų padėtis kiek kitokia, nes Latvija nebuvo euro zonos narė. Tačiau pagalbos programą jie baigė dar anksčiau nei euro zonos narės”, – sakė V.Klyvienė.
Liko milžiniškos skolos
TVF pančius nusimetusių valstybių dabar laukia ne mažesni iššūkiai – paskolų grąžinimas. Airijai vien kitais metais reikės grąžinti 6 milijardus eurų (per 20 mlrd. litų).
Šalies skola dabar sudaro 124 proc. BVP, labiau įsiskolinusios ES yra tik Portugalija, Italija ir Graikija.
Palyginkime: Lietuvos skola šiais metais sudaro 36,4 proc. prognozuojamo BVP.
Nors Airijoje mažėja nedarbas, auga BVP, taupymo politika nesikeičia. Tai pastebi analitikai, tai sako ir šalies vyriausybė.
„Ekonomika vėl auga, tačiau tai dar ne pabaiga. Mes ir toliau laikysimės taupymo politikos”, – sakė Airijos finansų ministras.
V.Klyvienė atkreipė dėmesį, kad niekas nežada siūlyti išskirtinai pigių paskolų, o finansų rinkos šalis vertina atskirai.
„Tačiau užkrato efekto jau nebus, tai veikia palūkanų normas. Tai signalas, kad finansų krizės problema išspręsta”, – mano analitikė.
Kita vertus, pasak jos, finansinė drausmė Europoje dabar bus ne laikinas, o nuolatinis procesas.
Skolinomės triskart brangiau
Kur kas didesnė skolų našta guli ant Ispanijos pečių, nors šalis TVF šešėlio irgi atsikratė.
Vien praėjusiais metais Madridas skolinosi 41 milijardą eurų tolesniam bankų, kurie skęsta vadinamųjų blogų paskolų liūne, gelbėjimui. Jos susidarė sprogus nekilnojamojo turto kainų burbului.
„Dėl Ispanijos buvo daugiau dvejonių. Tačiau investuotojų pasitikėjimas grįžta ir ten”, – sakė „Danske Bank” vyresnioji analitikė Baltijos šalims.
„Šios dvi šalys parodė, kaip programa gali ir turėtų veikti. Manau, kad tai geras ženklas.
Žinoma, toks krizių valdymas euro zonoje mums visiems buvo pamoka, dabar turime naujos patirties, sėkmingų pavyzdžių. Tai labai svarbu”, – mano Eurogrupės vadovas, Olandijos finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas.
Ar po šių pavyzdžių iš naujo galima vertinti Lietuvos sprendimą nesikreipti į TVF ir skolintis savarankiškai, tačiau gerokai brangiau?
„Danske Bank” vyresniosios analitikės nuomonė nepasikeitė.
„Mes skolinamės tris kartus brangiau negu tos šalys, kurios kreipėsi į TVF.
Nors turėjome daryti tą patį, ką ir jos, imtis tų pačių priemonių”, – teigė V.Klyvienė.
