Pirkėjai į parduotuves „Maxima“ Latvijoje grįš. Tačiau reikia laiko. Lietuviškasis prekybos tinklas savo kainų politika lenkia kitus tinklus Latvijoje. Taip „Lietuvos rytui“ kalbėjo Latvijos prekybininkų asociacijos prezidentas Henrikas Danusevičas.
Šalia Rygos Zuolitūdės „Maximos“ griuvėsių negęsta žvakės. Pliušiniai žaislai, gėlės, prekybos centre žuvusiųjų nuotraukos, net kai kurie jų asmeniniai daiktai, laiškai čia – jau neatsiejami tragedijos simboliai. Tuščią ir išvalytą teritoriją tebesaugo policininkai, vis bėgantys sušilti į automobilius.
Šalia prekybos centro griuvėsius juosiančios tvoros stabteli vienas kitas praeivis, tyliai pagerbia žuvusiuosius ir vėl nuskuba savais keliais. Už architektūrą nominuoto pastato likučiai laukia griovėjų.
Vietos gyventojai neseniai skundėsi kvapu, sklindančiu nuo prekybos centro. Esą pradėjo pūti likę maisto produktai. Tačiau ketvirtadienį ten jokio kvapo nebuvo justi.
Tik šalia tvoros tarsi nuolatinis priekaištas guli atraminės metalo konstrukcijos, o visos kitos nuolaužos jau išgabentos. Nejudinamas tik ant stogo likučių tebesantis ženklas „Maxima“. Nuo tragedijos jau praėjo mėnuo.
„Reikia laiko, daugiau laiko, kad viskas vėl grįžtų į senas vėžes. Tikrai nemanau, kad „Maximai“ Latvijoje reikia keisti pavadinimą, bet šūkį „Apie viską pagalvota“ jau vertėtų tikrai užmiršti“, – sakė H.Danusevičas, vis užsukantis į ramų Zuolitūdės rajoną, išgarsėjusį tokiomis tragiškomis aplinkybėmis.
– Kaip manote, ką šio prekybos tinklo savininkams, praėjus mėnesiui po tragedijos, reikia daryti Latvijoje?
– Reikėtų išsamesnio socialinio dialogo, ypač su „Maximų“ darbuotojais. Juos reikėtų išmokyti, ką daryti kilus krizinėms situacijoms. Ir priminti jiems jų teises.
Jeigu įsijungus signalizacijai kasininkėms nebuvo leista palikti darbo vietos, galime kalbėtis apie žmogaus teises. Pardavėjos turėjo nesutikti su apsaugos darbuotojų veiksmais. Dabar tai reikia paaiškinti pardavėjams.
Be to, turi būti rengiami mokymai pardavėjams, ką jiems reikia daryti tokiais atvejais. Kitose šalyse prekybos tinklų darbuotojai mokomi pasitelkiant filmuotą medžiagą, nes perskaityti instrukcijos nepakanka.
– Kaip tai pakeitė kitų prekybos tinklų elgseną?
– Latvijoje turime didelių bėdų dėl tokių pastatų kontrolės, iki galo nėra žinoma, kas už ką atsakingas. Todėl po skaudžios Zuolitūdės pamokos patys prekybos tinklai tikrina savo pastatų būklę. Nėra normalu, kai už statybas ar jų priežiūrą atsakingos kelios ministerijos, o vienos tokios institucijos kaip statybų inspekcija nėra.
Todėl Latvijos parlamente jau einama link to, kad tokios klaidos būtų ištaisytos.
– Yra manančių, kad jei „Maxima“ nori tęsti verslą Latvijoje, turi keisti prekės ženklą. Ar sutinkate su tokia nuomone?
– Tikrai nemanau, kad reikėtų keisti ženklą „Maxima“ . Juo labiau kad tai brangu.
Pavadinimų buvo jau ne vienas – „Saulutė“, „T-Market“. Kiekvienas pakeitimas kainuoja.
– Kaip vertinate raginimus Latvijoje boikotuoti parduotuves „Maxima“? Prekybos tinklas neslepia, kad Latvijoje krito jų apyvarta.
– Taip, yra žmonių, kurie siūlo nepirkti „Maximoje“. Tai jų teisė. Bet mane stebina Latvijos premjero viešas pasakymas, kad jis niekada nepirks „Maximoje“.
Gali ką nori manyti arba elgtis, tačiau ministrui, man atrodo, nedera taip kalbėti. Tai buvo neteisingas sprendimas.
„Maxima“ visada buvo viena iš lyderių pagal apyvartą. Nėra ko stebėtis, kad jų apyvarta krito. Gali būti, kad ši tragedija „Maximą“ išstums iš lyderių pozicijų. Bet viskam reikia laiko. Reikia palaukti, kol viskas susigulės, nurims, ir padaryti tam tikras išvadas.
Neabejoju, kad pirkėjai sugrįš į parduotuves „Maxima“. Šis prekybos tinklas visada mokėjo pasiūlyti geras kainas, ir tai labai svarbu. Latvijos gyventojai daugiau lankysis ir latviško kapitalo prekybos tinkluose, parduotuvėse.
Dabar sunkoka pasakyti, kaip prekybos tinklai pasidalins rinką, pavyzdžiui, po metų. Tačiau manau, kad rinka nusistovės, o pamokos bus išmoktos.
