„Šiuo metu mes kvėpuojame daug švaresniu oru nei praėjusiais dešimtmečiais. Tačiau oro tarša tebėra nematoma mirčių priežastis, ji trukdo visapusiškai aktyviai gyventi daugeliui žmonių.
Mūsų siūlomi veiksmai padės per pusę sumažinti su oro tarša susijusių pirmalaikių mirčių, labiau apsaugoti pažeidžiamų asmenų, kuriems tokia apsauga labiausiai reikalinga, grupes ir gerinti visų žmonių gyvenimo kokybę. Be to, jie bus naudingi gamtai bei trapioms ekosistemoms ir paskatins Europai svarbaus ir sparčiai augančio švarių technologijų pramonės sektoriaus plėtrą“, - sakė už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Potočnikas.
Aplinkosauga atsiperka
Priemonių rinkinį sudaro pasiūlymai dėl naujos Europos švaraus oro programos, kuria siekiama mažinti oro taršą ir dėl naujų direktyvų, kuriomis numatomos griežtesnės išmetamų teršalų kiekių ribos bei kurą deginančių įrenginių keliamos taršos mažinimas.
Skaičiuojama, kad dėl oro taršos visuomenė per metus patiria apie 23 mlrd. eurų (80 mlrd. litų) tiesioginių išlaidų. Nauda žmonių sveikatai, kuri bus gauta įgyvendinus šį politikos priemonių rinkinį, vertinama apie 40 mlrd. eurų (138 mlrd. litų) per metus - ji daugiau nei 12 kartų viršija taršos mažinimo sąnaudas, kurios pagal apytikrius skaičiavimus iki 2030-ųjų turėtų sudaryti 3,4 mlrd. eurų (12 mlrd. litų) per metus.
Pasak J.Potočniko, ne tik aplinkosauga, bet ir oro užterštumas yra brangus dalykas. Tačiau investicijos į aplinkosaugą atsiperka. J.Potočnikas vardijo, kad mažėjant oro užterštumui, didėja BVP. O ekonomikos augimas priklauso nuo oro kokybės, nes kuo švaresniu oro žmonės kvėpuoja, tuo jie būna sveikesni, tuomet ir dirba produktyviau.
Orą švarų palaikys naujos technologijos
Pasak Aplinkos ministerijos Aplinkos oro skyriaus vedėjos Elenos Auglienės, Lietuvoje oro kokybė yra geresnė nei kitose Europos Sąjungos šalyse, tačiau ir mūsų miestuose yra problemų, kurias bandoma spręsti bendromis jėgomis.
Pagal ES politiką, prastą oro kokybę reikia ne tik gerinti, bet ir išlaikyti ją tokią, kokia yra tose vietose, kur užterštumas normų neviršija. Todėl Lietuvoje rengiamos įvairios akcijos, skirtos mažinti taršą, gerinti oro kokybę ir žmonių sveikatą.
Šiuo metu vyksta akcija „Kaminukas“, per kurią namuose židinius ar krosnis kūrenantys gyventojai raginami nedeginti visko, kas papuola po ranka. Mat sumetę į krosnis bet kokias degias atliekas jie ne tik teršia orą lauke, bet ir prisileidžia kenksmingų deginių į namus ir jais patys kvėpuoja.
„Kiekvieną pavasarį kietųjų dalelių koncentracija miestų ore padidėja dėl po žiemos laiku ir gerai neišvalytų gatvių. Dedamos pastangos, kad miestų savivaldybės galėtų pasinaudoti Europos Sąjungos parama ir iki 2020-ųjų atnaujinti gatvių valymo techniką.
Džiaugiamės bet kokiais šalies savivaldybių sprendimais, kurie prisideda prie oro kokybės gerinimo. Pavyzdžiui tuo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės informaciją šią savaitę į sostinės gatves išriedėjo nauji ekologiški autobusai“, - sakė E.Auglienė.
Paklausta, ar aplinkosauga atsiperka, E.Auglienė atsakė, kad plačiąja prasme taip, nes kuo švariau gyvename, tuo geriau jaučiamės. Aplinkos ministerijos specialistė pritaria ir pasakymui, kad švarus oras gali lemti ir geresnę šalies ekonomikos būklę.
„Europos Komisijoje suformuotam švaraus oro politikos pasiūlymui įgyvendinti reikės naujų technologijų, naujų arba patobulintų esamų valymo įrenginių, aplinką kuo mažiau teršiančio transporto ir kitų priemonių. Tai reiškia, kad didės poreikis kvalifikuotų specialistų, turės būti kuriamos naujos darbo vietos, galbūt kai kam didės atlyginimai.
Pagerėjus oro kokybei gal gydytojai turės mažiau darbo, tačiau ekonomika gerės dėl kuriamų naujų technologijų ir mažesnių išlaidų pašlijusiai sveikatai gerinti“, - teigė E.Auglienė.
Įžvelgia atvirkštinį ryšį
Ekonomistai aplinkosaugininkų įžvelgiamą oro kokybės ir šalies ūkio ryšį vertina atsargiai. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad daug aiškesnis yra atvirkštinis ryšys, kuomet užterštas oras rodo šalies klestėjimą.
„Yra ambicinga ieškoti ryšio tarp oro užterštumo ir ekonominių rodiklių. Priešingai – oro užterštumas atsiranda dėl didelio pramoninio aktyvumo. Šis atvirkštinis ryšys yra daug ryškesnis“, - kalbėjo N.Mačiulis.
Kaip pavyzdį jis įvardijo didžiuosius pramoninius Kinijos miestus, kuriuose ne tik aukšti ekonominiai rodikliai, bet ir oro užterštumo lygis toks, kad gyventojai vengia eiti į gatves be apsauginių kaukių.
