2000-2009 metais skurdžiose valstybėse, išskyrus Kiniją, bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam asmeniui vidutiniškai augo 3,2 proc. greičiau nei išsivysčiusiose šalyse. Tokios spartos, anot ekspertų, anksčiau niekada nėra buvę.
Pasaulyje skurdo rodikliai smigo žemyn, ir jeigu toks pagreitis būtų išlikęs, tuomet pajamos skurdžiose šalyse JAV vidurkį būtų pasiekusios maždaug per 44 metus. Apie tai rašo verslo žurnalo „The Economist“ analitikai.
Deja, bandymas pasivyti išsivysčiusias šalis laikotarpis jau baigėsi. Daugelio besivystančių šalių ekonomikos augimas gerokai sulėtėjo.
Nors ir išsivysčiusiose šalyse ekonomika šiuo metu sunkiai iriasi pirmyn, tačiau skurdesnės valstybės, išskyrus Kiniją, dabar pirmąsias vejasi daug lėčiau, - jeigu apskritai dar galime kalbėti apie tokį reiškinį.
2013 metais BVP vienam asmeniui besivystančiose rinkose vidutiniškai augo vos 1,1 proc. greičiau nei Amerikoje.
Tokiu tempu vejantis JAV tektų užgaišti visą šimtmetį. Be to, BVP augimo prognozės tampa vis labiau niūrios. Pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) įžvalgos liudija, kad 2014-aisiais besivystančios ekonomikos šalys, išskyrus Kiniją, JAV neprisivytų net ir per ateinančius 300 metų.
Tokios situacijos politinės ir ekonominės pasekmės išliks dar gana ilgai. Milijardai žmonių ties skurdo riba išliks ilgiau, nei ekonomistai vylėsi prieš kelerius metus.
Bendrovės, daug vilčių dėjusios į besivystančias rinkas, turės keisti savo strategiją. Tokių pačių veiksmų imtis teks ir turtingųjų šalių politikams, maniusiems, kad didėjanti prekių paklausa besivystančios ekonomikos šalyse turės įtakos ir jų šalių ūkiui.
Valstybes apėmusį silpnumą gal ir galima vadinti laikinu reiškiniu: Rusijos ekonomiką spaudžia Vakarų sankcijos, kaip ir Rusijos sankcijos - Vakarus. Tai amžinai netruks. Neamžina bus ir Brazilijos recesija.
Tačiau atmetus tokius pavienius reiškinius tampa akivaizdu, kad 2000-ųjų augimo pakilimas taip pat nebepasikartos.
Juk pasaulinę prekybą suaktyvino augančios žaliavų kainos, kurias išjudino itin spartus Kinijos pramonės pakilimas. Jis įpūtė gyvybės ir besivystančių valstybių ekonomikai. Tačiau Kinijoje tai nebepasikartos.
Besivystančioms šalims sunkiau pasivyti pirmaujančias savo kaimynes ir dėl technologijų plėtros. Skurdžios šalys daugiausia pajamų gauna iš apdirbamosios pramonės sektoriaus, t.y. buvę žemdirbiai eina dirbti į gamyklas, o būtent apdirbamojoje pramonėje greičiau nei kituose ūkio dalyse auga atlyginimai.
Tačiau XXI amžiuje daug įtakos turi informacinės technologijos. Todėl daiktų gamyba tampa vis mažiau reikšminga – ji sukuria mažiau vertės nei dizaino ar inžinerijos sektoriai, maitinantys išsivysčiusias šalis.
Vis dėlto analitikai teigia, kad skurdesnės, taigi turinčios mažiau kapitalo šalys vis tiek augs sparčiau nei turtingos jų kaimynės.
Tiesa, norint pasiekti klestėjimo ir žinių tokiose srityse kaip skaitmeninės technologijos, šalims teks imtis rimtų reformų, mano specialistai.
