Norint užtikrinti, kad ateityje nedarbas Lietuvoje mažėtų sparčiau, patartina mažinti darbo rinkos iškraipymus, kurie pasireiškia per dideliu darbo jėgos apmokestinimu, neadekvataus MMA lygio nustatymu bei nelanksčiu darbo santykių reguliavimu, teigia „Danske Bank“.
Praėjusių metų pabaigoje paspartėjus naujų darbo vietų kūrimuisi, vidutinis nedarbo lygis Lietuvoje ir Latvijoje 2014 metais bus mažesnis nei prognozuota anksčiau ir turėtų siekti atitinkamai 10,8 ir 10,9 proc. Nedarbo lygio mažėjimas šiose Baltijos šalyse prognozuojamas ir 2015-2016 metais, tačiau lėčiau nei tą leistų palyginti sparčiai augančios Lietuvos ir Latvijos ekonomikos.
Tuo tarpu Estijos darbo rinka, pasak „Danske Bank“ analitiko Baltijos šalims Roko Grajausko, išliks sveikiausia, nors nedarbo lygis šiauriausioje Baltijos valstybėje jau pasiekė žemutinę ribą. 2015-2016 metais jis jau nebeturėtų mažėti ir išliks 7,6 proc. lygyje.
Nors Lietuvos ekonomika jau ne vienerius metus auga sparčiai, nedarbo mažėjimo tempai lėtėja. Pagrindinės to priežastys yra lankstumo reguliuojant darbo santykius trūkumas bei per aukštas minimalios mėnesinės algos (MMA)lygis.
Prognozuojama, kad 2015-2016 metais nedarbo lygis nuosekliai mažės ir Latvijoje. Tačiau, kaip ir Lietuva, abi šalys susiduria su palyginti aukštu nedarbu. Latvijos atveju net ir palyginti laisva darbo rinka neatsveria didelių mokesčių ir mažesnio darbuotojų našumo.
Nedarbo lygio rodiklis, 2013 metais siekęs 11,9 proc., 2014 metais sumažės iki 10,9 proc., 2015 metais sieks 10,6 proc., o 2016 metais turėtų susilyginti su Lietuvos nedarbo lygiu – 10,2 procento.
Estijos darbo rinka, prognozuoja „Danske Bank“ analitikai, trumpuoju laikotarpiu tebebus sveikiausia – tai atspindėjo ir paskutinė Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita, kurioje Estija pagal darbo rinkos konkurencingumą žygiavo aukštoje 11-oje vietoje pasaulyje. Latvija buvo 17-ta, o Lietuva – tik 53-ia.
Prognozuojama, kad 2013 metais 8,6 proc. siekęs nedarbo lygis Estijoje , 2014 metais sumažės iki 7,7 proc., panašaus lygio – 7,6 proc. – išliks ir 2015-2016 metais.
Svarbu pažymėti, kad Estijos ūkis stipriai sulėtėjo dar 2013 metais, savo augimo sparta atsilikdamas nuo kitų dviejų Baltijos šalių ekonomikų. Ekonomikos augimą ypač stabdė lėtas Estijos partnerių, Suomijos ir kitų Skandinavijos šalių, augimas.
Šiais metais laukiama naujosios Darbo kodekso redakcijos. Labai svarbu, kad naujasis darbo kodeksas neapsiribotų kosmetiniais pokyčiais, o iš esmės peržiūrėtų tiek darbuotojų įdarbinimo, tiek atleidimo sąlygas, tačiau taip pat ir tokias svarbias sritis kaip viršvalandžių reguliavimas.
Liepos 1 dieną pakėlus MMA iki 325 eurų, minimalaus ir vidutinio atlyginimo santykis Lietuvoje šoktels iki 46 proc. – vieno aukščiausių Europoje.
