Ne itin daug optimizmo justi ir vertinant pasaulio ekonomikos perspektyvas, nes verslas neatsiejamas nuo geopolitikos. Lėtėja Kinijos ūkio plėtra, tęsiasi Rusijos nuosmukis, išlieka kai kurių euro zonos šalių finansinio nestabilumo rizika, o Europos ekonomika sunkiai kapanojasi iš sąstingio. Tik JAV verslas sėkmingai auga ir toliau stiprina dolerį.
Šie išorės veiksniai, be abejo, atsiliepia ir Lietuvai. Paskutines dienas skaičiuojantys 2015-ieji nenuteikia lietuvių labai viltingai, nors leidžia tikėtis, kad 2016 metais pavyks bent išsaugoti nespartų tolesnį šalies ūkio augimą.
Vienu svarbiausiu šių metų Lietuvos laimėjimų valdžia skelbia energetinio saugumo sustiprinimą. Tai tiesa: veikia Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas (SGDT), baigiamos tiesti elektros jungtys į Švediją ir Lenkiją.
Bet Lietuvos politikų pasididžiavimu tapęs SGD terminalas kartu parodė, kad lazda turi du galus.
Šis įrenginys iš tiesų ne tik garantavo šalies energetinį saugumą, bet ir suteikė rimtų kozirių derantis su rusais dėl dujų kainų, o tai leido jas sumažinti.
Kita vertus, mažėjant dujų vartojimui, paaiškėjo, kad terminalas Lietuvos poreikiams per daug galingas, todėl brangiai kainuoja jį išlaikyti ir už tai tenka mokėti visiems vartotojams.
Akivaizdu, kad dujų kaina būtų dar mažesnė, jei neprisidėtų SGDT išlaikymo išlaidos.
Šįmet dujos vis vien kainuoja pigiau nei pernai, bet padėtis gali keistis, jei šios žaliavos kaina pasaulio rinkose ims kilti, todėl būtina spręsti galvosūkį, kaip SGDT padaryti finansiškai efektyvesnį.
Lietuvai prisitaikyti prie šių metų pradžioje įvesto euro labai padėjo pigesnės dujos, pinganti ir žemyn degalų kainas traukianti nafta.
Dauguma politikų euro įvedimą vadina Lietuvos sėkmės istorija. Statistikos duomenimis, euras tik truputį sumenkino defliaciją, kuri esą šįmet sieks apie 0,7 proc., nors žmonėms atrodo, kad kainos augo. Iš tiesų kai kas, ypač paslaugos, gerokai brango, bet dėl to didėjusias šeimų išlaidas atsvėrė pigę degalai.
Atrodo, ne iš piršto laužta, kad euras menkai atsiliepė bendram kainų lygiui, nes anksčiau jį įsivedusioje Estijoje ir Latvijoje statistikų apskaičiuotos defliacijos skaičiai beveik tokie pat kaip ir Lietuvoje.
Iš dalies pasitvirtino ir ekonomistų prognozės apie euro naudą. Bendra europinė valiuta padidino Lietuvos finansinį patikimumą, o tai dar kiek atpigino valstybės skolinimąsi, nors dabar paskolų palūkanos ir taip rekordiškai žemo lygio.
Pigių pinigų laikai turėtų tęstis ir kitąmet. Kitaip nei JAV, ES toliau vykdys kiekybinio skatinimo pinigų politiką, kitaip sakant, Europos centrinis bankas neatsisakys finansinių injekcijų į ekonomiką.
Tai paranku ir Lietuvos ūkiui. Šiek tiek plačiau paskolų maišą atriša ir šalyje dominuojantys skandinaviški bankai, tik vargu ar tam turėjo didesnės įtakos euro įvedimas. Bankai daugiau skolino jau ir pernai, šįmet toliau pamažu pučiasi paskolų portfelis, nors esminio kreditavimo politikos lūžio neįvyko.
Kaip ir vylėsi ekonomistai įvedant eurą, šįmet augo užsienio investicijų srautas, bet taip pat negalima tvirtinti, kad būtų įvykęs esminis šuolis – Lietuva šiuo požiūriu vis dar gerokai atsilieka, pavyzdžiui, nuo Estijos.
Lietuvos ekonomika šiais metais augo lėčiau, nei buvo iš anksto prognozuojama, ir bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozes ekspertai kelis kartus mažino. Manoma, kad 2015-aisiais BVP padidės apie 1,8–2 proc., o kitais metais numatytas kiek spartesnis augimas – biudžeto pajamos grindžiamos 3,2 proc. prieaugiu.
Dalis ekspertų mano, kad tai per daug optimistinis vertinimas, bet, regis, greta geopolitinių augimo stabdžių Lietuva gali tikėtis ir ekonomiką skatinančių sąlygų.
Jau šių metų patirtis rodo, kad Rusijos rinkos praradimo poveikis baigia išsisemti ir kitąmet neturėtų daryti didesnės neigiamos įtakos Lietuvos ūkiui.
Tuo metu šalies gamintojų galimybes didinti eksporto į ES šalis mastą ir ieškoti naujų rinkų turėtų skatinti ir, kaip prognozuojama, išliksiančios žemos žaliavų kainos, ir stiprėjantis doleris.
Tiesa, kitais metais vyks Seimo rinkimai, o tai visada kelia pavojų, kad politikai susigundys nepagrįstai išlaidauti.
Vis dėlto 2016-ųjų biudžetas, nors ir sulaukęs Europos Komisijos kritikos dėl nemenko 640 mln. eurų deficito, labai didelių grėsmių nežada.
Net jei deficitas ir peršoktų numatytą 1 proc. BVP ribą, kol skolinimas išlieka pigus, tai nebūtų valstybei nepakeliamai sunki našta.
Kita vertus, minimalios mėnesio algos didinimas nuo 2016-ųjų pradžios iki 350 eurų ir pažadai nuo metų vidurio dar ją kelti iki 380 eurų, taip pat prognozuojamas vidutinio darbo užmokesčio augimas 5,3 proc. skatins vartojimą, o tai kitąmet bus ypač svarbus ūkio plėtros variklis.
Ar šie lūkesčiai realūs? Tai parodys tik ateitis, bet pasaulio ir Lietuvos ekonomikos prognozės suteikia pagrindo saikingam optimizmui.
