Kaip rodo naujausi Lietuvos banko duomenys, 2015 m., palyginti su 2014 m., emigrantų perlaidos susitraukė 22,1 proc. Tačiau šiemet jų srautai turėtų stabilizuotis ir nežymiai augti.
Perlaidas mažino smukusios naftos kainos
Pagrindinis veiksnys 2015 m. smukdęs emigrantų perlaidas, buvo sumenkusios naftos kainos, kurios savo ruožtu tempė žemyn Norvegijos, Rusijos ir kitų NVS valstybių valiutas. Lietuvos piliečiai, gyvenantys Rusijoje, mažiau galėjo pervesti ir dėl sunkios ekonominės situacijos šalyje.
Kita vertus, tik vėliau šiais metais skelbiama atskirų šalių statistika gali parodyti, kad praėjusiais metais perlaidos smuko ir iš ekonomiškai stipresnių valstybių, tokių kaip Jungtinė Karalystė ar euro zonos šalys. Taip galėjo nutikti dėl 2014 m. pabaigoje tarp emigrantų plačiai pasklidusių kalbų, kad tautiečių į Lietuvą siunčiamos santaupos gali būti papildomai apmokestintos, arba kad jas gaunantiems gali būti apkarpytos kompensacijos už šildymą. Tokios kalbos galėjo paskatinti bent dalį emigrantų uždirbtus pinigus siekti perduoti grynaisiais.
Lietuva išliks tarp lyderių
Nors perlaidų dalis BVP 2014 m. sudarė 4,4 proc., o 2015 m. ji smuktelėjo iki 3,3 proc., Lietuva ir toliau išlieka tarp šalių, kuriose perlaidos iš užsienio sudaro didžiausią nacionalinių pajamų dalį. 2014 m. visoje Europos Sąjungoje pagal perlaidų mastą Lietuva nusileido tik Maltai, kurios ekonomika už Lietuvos yra beveik penkiais kartais mažesnė. Galima palyginti: estų perlaidos iš užsienio 2014 m. sudarė 2 proc. BVP, latvių – 2,5 proc. Įdomu tai, kad pagal šį rodiklį nuo lietuvių atsilieka net meksikiečiai, kurių JAV yra apie 12 milijonų, tačiau kurių perlaidos sudaro tik 1,9 proc. Meksikos BVP.
Kaip rodo preliminarūs sausio mėn. duomenys, perlaidos šių metų pradžioje jau stabilizavosi ir buvo fiksuotas nežymus prieaugis, lyginant su 2014 m. pradžia. Trumpuoju laikotarpiu perlaidų dinamiką lems ekonominė situacija šalyse, kuriose gyvena daugiausiai emigrantų iš Lietuvos – tai Jungtinė Karalystė, Airija, JAV, Norvegija, Rusija. Naftos kainoms pamažu atsistatant, turėtų atsistatyti ir perlaidų apimtys. Tuo tarpu ilgesniuoju laikotarpiu perlaidų mastą be abejo lems lietuvių emigrantų skaičius. Kol neto emigracija iš Lietuvos išliks neigiama, tol augs ir emigrantų siunčiamų pinigų apimtys.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas
