Gyvename naujos epochos prieangyje: koks bus gyvenimas po BVP?

Pasaulis lūkuriuoja tradicinę ekonomiką neigiančios naujos epochos prieangyje. Verta žinoti, kad ji bus mažiau nuspėjama nei dabartinė.

Nauda nebūtinai siejama su pasiekta verte, kaip būta anksčiau.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Nauda nebūtinai siejama su pasiekta verte, kaip būta anksčiau.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 13, 2016, 7:22 AM, atnaujinta May 19, 2017, 1:47 AM

Išlipusi iš 2008-2009 m. krizės pasaulio ekonomika auga jau septinti metai paeiliui. Tačiau šis augimas – silpnas, palaikomas beprecedentiškai žemomis paskolų palūkanų normomis, be kurių, kaip tiki daugelis ekspertų, išsivysčiusioms šalims šiandien nebūtų įmanoma išgyventi, „forbes.ru“ rašo Postindustrinės visuomenės tyrimo centro direktorius Vladislavas Inozemcevas.

Panašios prielaidos visiškai realios, tačiau tik tuo atveju, jei omenyje turime tradicinį ekonomikos augimo supratimą. Jis, kaip žinoma, pagrįstas visos per metus sukurtos pridėtinės vertės apskaičiavimu, kurią susumavus gauname bendrąjį vidaus produktą (BVP). Manoma, kad kuo didesnis šio rodiklio prieaugis, tuo ekonomika sėkmingesnė.

Kritikavo nuo seno

XX a. viduryje suformuotą BVP koncepciją kritikavo daugelis. Dažniausiai būdavo akreipiamas dėmesys į tai, kad į rodiklius įtraukiama net ir akivaizdžiai žalinga veikla. Tokiu atveju BVP kyla įvykus didelėms katastrofoms, kurioms įveikti dedamos papildomos pastangos, arba, pavyzdžiui, gaminant didžiulius kiekius rūkalų, sukeliančių ligas ir lemiančius mirtis, tačiau prisidedančius prie ekonomikos augimo „visoje grandinėje“ – nuo žemės ūkio iki sveikatos apsaugos.

Vietoj BVP, siūlyta ir alternatyvų: skaičiuoti Darnios ekonominės gerovės (ISEW) ir Laimingos planetos (HPI) indeksus.

Tačiau, mokslininko nuomone, visa kritika akcentuota į atskirus momentus, nuošalyje paliekant dvi pamatines aplinkybes.

Visa ekonomikos teorija remiasi hipoteze apie santykinai nesikeičiančias reprodukcijos sąlygas.

Kad išleistum naują produkto vienetą, apytiksliai reikia tiek darbo, priemonių ir kapitalo, kiek ir išleidžiant ankstesnįjį. Kad ištobulintų jo vartotojiškas savybes, reikia papildomo indėlio, todėl sudėtingesnis gaminys bus brangesnis.

Taip ir susiformuoja nominalus kainos augimas (vidutinis automobilis JAV šiandien kainuoja 33,5 tūkst. JAV dolerių, kai 1916 m. „Ford T“ buvo įvertintas 345 JAV doleriais), infliacija, teigiamos palūkanų normos tikimybė, augantys poreikiai darbui ir kitiems resursams.

Šis modelis numato ribotą technologinės pažangos vaidmenį, epizodišką kokybiškai naujų gaminių pasirodymą ir atsilyginimą už ekonominių gėrybių prasigyvenimą. 

Tačiau šios sąlygos dabar pažeidžiamos vis radikaliau.

Kitoks pasaulis, kitokia ekonomika

Besivystančios technologijos į mūsų gyvenimus atnešė pramonės šakų, kuriose reprodukcija nepaklūsta anksčiau minėtoms nuostatos. Per 20 pastarųjų metų kompiuterių veikimo sparta išaugo 40-60 kartų, jų kietųjų diskų talpa išsipūtė 80-130 kartų, atsirado funkcijos, apie kurias anksčiau nežinota.

Nepaisant to, vidutinio knyginio kompiuterio dabartinės kainos, palyginti su ankstesnėmis, sumenko beveik šešis kartus.

Skaitmeninės informacijos talpyklų revoliucija pražudė ištisas šakas. Pavyzdžiui, fotografijos priemonių ir netgi magnetinių plėvelių gamybos imlumas medžiagoms sumenko 6-11 kartų. Naujosios komunikacijų technologijos telefono ryšio tarifus per ketvirtį amžiaus sumažino vidutiniškai 20 kartų ir sukūrė mobiliuosius telefonus, konkuruojančius su fotoaparatais, muzikos grotuvais ir kompiuteriais. Galiausiai internetas priartėjo prie to, kad taptų nauja gerove, atveriančia kelius į visiškai nemokamą komunikaciją.

Auga smunkant vertei

Visa tai žymi naujos sferos atsiradimą, kur gaminio vartotojiškų savybių plėtimas eina lygiagrečiai su kainos mažinimu. Vartojimo augimas gali būti fiksuojamas net ir stagnuojant ar menkstant pridėtinei vertei.

Procento pamatas – dabartinės gerovės pirmumas prieš ateities gerovę – išnyks, nes ateityje prekės bus geresnės ir pigesnės. Ir šis segmentas, ekonomikoje keliantis revoliuciją, nėra marginalinis: jis nusako rytojaus pasaulio vaizdą ir jau dabar išsivysčiusiose valstybėse sukuria 15 proc. darbo vietų.

Tai – pirmoji problema. Šalies BVP gali trauktis, nors jos gyventojų gyvenimo kokybė ir lygis kyla.

Progresyvios struktūrinės permainos ūkyje atrodo kontrproduktyvios, jei jas vertintume ankstesnėmis kategorijomis. Vis dėlto be jų bet kuri šalis tampa atsilikėle. Kyla anksčiau neįmanomas paradoksas: neigiamas procentas naujų technologijų sektoriui tampa natūraliu dalyku. Tuo pačiu jis demotyvuoja investicijas į tradicines šakas.

Balansas tik laikinas

Ekonomika lyg padalijama pusiau: traukiantis pridėtinei vertei pažangieji sektoriai didina gamybą, o egzistavusieji anksčiau, pakėlę kainas, demonstruoja minimalų augimą. Visa tai leidžia surasti laikiną pusiausvyrą, tačiau problemos nepanaikina: esant naujoms sąlygoms BVP kaip rodiklis tampa beprasmis, tad vadovavimasis juo gali lemti klaidingą pasirinkimą.

Kita vertus, naujoji ekonomika gimdo ir naujus motyvus. Kaip svarbiausias indikatorius BVP atsirado industrinėje bendruomenėje, kai pridėtinės vertės rodiklis buvo svarbus pirmiausia dėl to, kad jis sujungė užmokestį, pelną ir investicinį potencialą.

Tačiau šiandien užvis svarbesnės investicijos į žmogų, ir kartais jos neatskiriamos nuo vartojimo. Antra, pelnas kaip kompanijos savininko pajamų šaltinis vis dažniau pakeičiamas jos vertės padidėjimu.

Trečia, vis daugiau puikių savo srities žinovų dirba pirmiausia tam, kad realizuotų save ir tik po to – dėl atlyginimo.

Pasirodo, nauda nebūtinai siejama su pasiekta verte, kaip būta anksčiau. Štai dėl ko „Apple“ gali perkelti visą savo gamybą į Aziją, ir tuo pačiu kone dešimtmetis kasmet savo rinkos kapitalizaciją padidinti suma, kuri lygi 0,5 proc. JAV BVP.

Toliau – vis įdomiau

Radikalūs pasaulio ekonomikos pokyčiai lemia tai, kad žmonės, industrinėje bendruomenėje pagrįstai besiviliantys orios algos, šiandien tą tikslą pasiekia vis rečiau. O tie, kurie savo individualumą geba išryškinti praktiškai bet kurioje sferoje, gauna neįsivaizduojamas pajamas.

Mūsų akyse formuojasi sistema, kurią kaip ir anksčiau mėginame vertinti kategorijomis, adekvačiai piešusiomis realybę prieš šimtą metų.

Ko laukti toliau? Mokslininko nuomone, pasaulis stovi naujos epochos, neigiančios tradicinę ekonomiką, prieangyje. Toji epocha žada daug iššūkių ir klausimas, kaip suskaičiuoti ūkio augimą, nėra pats svarbiausias.

Gyvenimas „po BVP“ mums kels kur kas sudėtingesnius klausimus. Kaip atrodys finansų sritis, jei kainos nuolat mažės, o ne kils? Ar bankai pajėgs atlaikyti neigiamų palūkanų dešimtmetį? Kaip bus pergalvota pati kaupimo idėja? Kas nutiks, jei pridėtinė vertė iš tiesų nustos būti pagrindiniu gerovės rodikliu? Kokiais stimulais visuomenė gali paveikti individus, nesiekiančius didesnės materialinės gerovės?

Gyvenimas po BVP be abejonės bus, jis, sprendžiant iš visko, pasirodys esąs kur kas mažiau nuspėjamas, nei ankstesnis. Ir susimąstyti apie tai, kokie bus jo kontūrai ir ką atneš vykstantys pokyčiai, verta jau dabar – bent jau toje pasaulio dalyje, kur ši santrumpa reiškia visuomeninio turto matavimo rodiklį, o ne kažką kitą...

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.