„Mes nenorime vidutinių Europos algų. Norime tokių algų kaip Berlyne ar Stokholme“, - įsitikinęs „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Latvijoje Martis Kazaksas. Bet ne viskas taip paprasta.
Visų trijų Baltijos šalių, ypač Lietuvos, rodikliai pastaraisiais dešimtmečiais puikūs. „Mes jau pasiekėme Europos vidurkį ir, žinoma, norime daugiau“, - „Swedbank: ekonomikos forume kalbėjo M.Kazaksas.
Vis dėlto – tai nėra taip lengva. „Tai nėra dievo duota. Ekonomistai šį reiškinį vadina vidutinių pajamų spąstais – pasiekti vidurkį lengva, bet augti paskui, pasiekti aukščiausius rezultatus – labai sunku“, - pabrėžė ekonomistas. Jis atviras – tokio augimo, kuriuo džiaugėmės kelis dešimtmečius, ateityje tikrai nebematysime.
Kodėl stringame?
Latvijos ekonomistas įvardija dvi priežastis, kodėl Baltijos šalių ekonomikos augimas lėtėja – produktyvumas ir demografiniai iššūkiai.
M.Kazakso teigimu, visose Baltijos šalyse matomos tos pačios trys tendencijos – mūsų mažėja, mes emigruojame į kitas valstybes, o šalių viduje – į didmiesčius ir mes senstame.
„Per 16 metų Lietuvoje gyventojų sumažėjo 18 proc. Ir didžiausias sumažėjimas buvo buvo jaunimo ir dirbančių žmonių. Didėjo tik vyresnio amžiaus žmonių skaičius, o dar pridėkime tai, kad nemėgstame emigrantų... Pažiūrėsime kur tai mus nuves“, - kalbėjo M.Kazaksas.
Jei dabartinės tendencijos išsilaikys – situacija tik blogės. Ekonomistas juokėsi iš tų, kurie nenori taupyti pensijai:
„Vidutinė gyvenimo trukmė siekia 69 metus, žmonės sako, kad dirbs iki 65 metų. Tai kam taupyti? Juk pagyvensiu kelis metus ir mirsiu. Tai nesąmonė“.
Ekonomistas iš karto priminė, kad vidutinė gyvenimo trukmė – tik skaičius. „Žmonės žudosi ir miršta, statistika išsikreipia. Reikia galvoti ne apie tai, kad išėjus į pensiją reiks gyventi dar 5 metus, o apie tai, kad gyvensim dar 30-40 metų“, - sakė M.Kazaksas.
Tai reiškia, kad vyresnių žmonių bus vis daugiau, o dirbančių mažės, be to jie turės išlaikyti vis didesnį skaičių nedirbančių gyventojų. „Viskas čia bus paprasta – arba dirbsime ilgiau, arba įsileisime emigrantus, arba būsime skurdūs. Tik tiek“, - tikino Latvijos ekonomistas.
Laimės receptas
Ar gali kas nors mus išgelbėti? „Eksportas“, - įsitikinęs M.Kazaksas. „Pagrindiniai rodikliai geri, ekonomika ir toliau augs, žmonės bus turtingesni, bet jų tiesiog mažės ir vietinė paklausa neaugs“, - pasakojo jis.
Tokioje situacijoje praktiškai už visą ekonomikos augimą bus atsakingas eksportas – šio recepto veiksmingumu Baltijos šalys jau galėjo įsitikinti.
„Baltijos šalims tai yra laimės receptas. Svarbu, kad augtų ne tik prekių, bet ir paslaugų eksportas“, - pabrėžė ekonomistas.
Kaip dirbsime?
Situacija darbo rinkoje dvejopa – iš vienos pusės nedarbo lygis mažėja, o algos kyla. Puiku! Tikrai? „Tokia situacija gali tęstis tik tol, kol auga produktyvumas. O visose Baltijos šalyse produktyvumo augimas atsilieka“, - kalbėjo M.Kazaksas.
Tai pavojinga – jei auga atlyginimai, bet ne produktyvumas, tai kenkia verslui ir eksportui, o mes jau žinome, kad eksportas – itin svarbus.
Ir nors nedarbo lygis mažėja, darbingumą dar galima pakelti. Darbo rinkai traukiantis, į ją bandoma įtraukti vis daugiau žmonių, kurie iki šiol dirbti nenorėjo ar negalėjo. Pagal įsitraukimą į darbo rinką Baltijos šalys Europos lygį pralenkė, bet atsiliekame nuo tokių šalių kaip Švedija.
Kitas esminis skirtumas – kokius darbuotojus pritraukiame? Švedijoje į darbo rinką įsitraukia vis daugiau jaunimo, Lietuvoje vis dažninau į darbą grįžta vyresni žmonės. „Tai iš esmės nėra labai naudinga“, - pabrėžė ekonomistas.
Kaip mokysimės?
Technologijų plėtra neabejotinai paveiks mūsų visuomenę, kad ir kokią senstančią. Tik kaip? Jau ne vienerius metus kalbama apie tai, kad technologijų plėtra sunaikins daugybę darbų.
Vieni į tai žiūri kaip į didžiulį iššūkį, kiti – kaip į galimybę. Juk netekę mechaninių darbų galėsime užsiimti tuo, kuo norėsime.
„Kuo produktyvesnė ir turtingesnė visuomenė, tuo mažiau jos nariai dirba. Ką jie darys laisvu metu? Poilsiaus, pramogaus ir atostogaus“, - pasakojo M.Kazaksas.
Taigi technologijos, atėmusios mechaninius darbus, kurs kitus – paslaugų, pramogų ir panašiose industrijose. Senstančioje visuomenėje čia iškyla klausimas – ar žmonės, netekę savo darbo, sugebės persiorientuoti, pakeisti profesiją?
Profesijos keitimas daliai žmonių, ypač vyresnio amžiaus, atrodo sudėtingas ar net baisus procesas. Bet tai, Latvijos ekonomisto teigimu, mūsų ateitis.
„Mes turi daryti spaudimą dėl švietimo sistemos tobulinimo. Žmonės turės keisti savo profesijas. Turėsime mokytis visą gyvenimą, kad būtų turtingi, kitaip liksime skurdūs“, - teigė M.Kazaksas.
