Nepašalinus šio pažeidimo Lietuvai galėjo užsitrenkti durys ir į Europos plėtros ir bendradarbiavimo organizaciją – gruodžio mėnesį jos misija turėtų pateikti rekomendacijas, ar priimti mūsų šalį, o pertekliniai ir neproporcingi žemės pardavimo saugikliai laikomi viena kliūčių tokiai narystei.
Negana to, EK pradėta prieš Lietuvą pažeidimo procedūra trukdė mums derėtis dėl didesnių tiesioginių išmokų žemdirbiams. Tad būtinybė naikinti vadinamuosius žemės pardavimo saugiklius jau buvo taip stipriai prinokusi, kad lieka tik stebėtis, kodėl tiek ilgai delsta.
Atsakymą į šį klausimą Seimo salėje pateikė patys parlamentarai – esą trukdė valstiečiams didžiulę įtaką turinčių stambiųjų žemvaldžių lobizmas. Jie siekė kuo ilgiau neįsileisti į rinką užsieniečių, kad nesant rimtos konkurencijos patys suspėtų pigiau prisipirkti dar daugiau žemės.
Briuseliui abejonių keliantys žemės įsigijimo saugikliai buvo įsriegti į įstatymą dar 2014-ųjų gegužę, kai baigėsi 10 metų galiojęs pereinamojo laikotarpio draudimas ją pirkti užsieniečiams.
Tada buvo nustatyta, kad įsigyti didesnį kaip 10 hektarų dirbamosios žemės plotą gali tik kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys pirkėjai. Jie privalėjo turėti trejų metų ūkininkavimo stažą, būti įgiję žemės ūkio specialisto diplomą, deklaravę naudmenas ir pasėlius, įregistravę savo ūkį.
Tokiu būdu lyg ir buvo atverta Lietuvos žemės rinka užsieniečiams, bet iš tikrųjų, kaip pasakoje apie Eglę žalčių karalienę, pirma reikėjo sunešioti geležines kurpaites. Taip ir nutiko: nuo 2014 metų gegužės Nacionalinė žemės tarnyba išdavė daugiau kaip 16 tūkst. leidimų pirkti žemę, bet vos 14 jų gavo užsieniečiai.
Žemės plotai, žinoma, buvo sparčiai perkami, bet tik ne užsieniečių, kuriais taip gąsdinta visuomenė, – rypauta, kaip visą Lietuvėlę supirks turtingi spekuliantai iš užsienio, o lietuviai savo tėvynėje bus tik beteisiai jiems nugaras už skatikus lenkiantys samdiniai.
Kas vyko realiai? Nepaisant apribojimo, leidžiančio vienam asmeniui įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės, tokie supirkėjai kaip bendrovės „Agrowill“ ar Agrokoncernas nesunkiai įsigijo milžiniškus plotus ir tapo vienais stambiausių žemvaldžių net visoje ES.
Aišku, žemės kaina, nesant konkurencijos su užsienio kapitalu, buvo gerokai mažesnė – tik vargu ar iš to daug laimėjo smulkieji ir vidutiniai ūkininkai, o savo sklypus pardavinėję kaimo žmonės ar jų palikuoniai neabejotinai gavo mažiau pinigų.
Negi buvo iš tiesų manoma, jog Briuselyje sėdi naivuoliai ir jie nepastebės, kad Lietuvos įstatymų leidėjų miklios manipuliacijos leidžiant pirkti žemę užsieniečiams iš tikrųjų to neleidžiant tėra apgaulė?
Taigi 2015 metų kovo mėnesį EK pradėjo prieš mūsų šalį pažeidimų procedūrą, bet Lietuva įsigudrino dar pustrečių metų visaip atidėlioti žemės pardavimo saugiklius naikinančias įstatymo pataisas, nors iškart buvo aišku, kad tai neišvengiama.
Stambiųjų žemvaldžių interesų gynėjai tikriausiai siekė laimėti kuo daugiau laiko sėkmingai apsipirkti saviškiams. Suprantama, niekas taip tiesiai nekalbėjo – politikai daug ginčijosi, derėjosi, įstatymo projektas buvo stumdomas tarp institucijų.
Šių metų sausį įstatymo pataisos jau buvo apsvarstytos Vyriausybės posėdyje ir turėjo būti patvirtintos, bet žemės ūkio ministrui B.Markauskui paprašius dar savaitės kitos galutinai joms nugludinti sprendimas buvo atidėtas.
O gludinta ir derinta ne savaitę kitą, o iki lapkričio mėnesio. Ginčai tęsėsi ir Seimui priimant įstatymą. Vis viena parlamentarams nepavyko galutinai susitarti dėl visų ginčytinų teisės normų.
Valstiečiai nepatenkinti, kad atmesti visi jų siūlymai įteisinti žemės pardavimo kainos vadinamąsias lubas, kitaip sakant, reguliuoti maksimalų jos dydį.
Jie žada dar teikti įstatymo pataisas, kurios numatytų tam tikrų ribojimų rinkos laisvei, nes esą žemė nėra paprasta prekė.
Tuo metu konservatoriai piktinasi, kad dar palikta draudimų žemę perkantiems savininkams, – jie privalės ne mažiau kaip 5 metus naudoti įsigytą sklypą žemės ūkio veiklai.
Regis, politinė kova dėl žemės dar tęsis ir galima laukti naujų įstatymo pataisų. Tačiau kvalifikaciniai reikalavimai žemės pirkėjams panaikinti, todėl EK, matyt, priekaištų Lietuvai neturės, pažeidimo procedūra prieš mūsų šalį bus nutraukta.
Vadinasi, lyg ir baigtas ilgai trukęs Lietuvos priešinimasis europiniam žemės rinkos liberalizavimui, o Briuseliui nereikės daugiau tampytis su mūsų šalies valdžia.
Ateitis parodys, kokios naudos iš to turės Lietuvos ekonomika ir šalies žemdirbiai. Be abejo, jokių staigių permainų neįvyks, nėra ko laukti, kad užsieniečiai puls supirkinėti lietuvių ūkininkų sklypus. Bet konkurencija gali sustiprėti, žemės kaina pradėti kilti.
Pardavėjai laimės, pirkėjai pralaimės. Bet visada geriau, kai vyksta natūrali rinkos konkurencija, o ne suteikiamos privilegijos kuriai nors vienai visuomenės grupei.
