Nors mūsų šalis tiesiogiai ir neeksportuoja nei aliuminio, nei plieno, šie JAV apribojimai tikrai gali paveikti mūsų šalies verslą.
Didėjantis neapibrėžtumas gali pakenkti ES ūkio augimui. Europos ekonomika pasižymėjo itin dinamišku augimu 2017 m., kai euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo sparčiausiai per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau išankstiniai rodikliai rodo, kad euro zonos ekonomikos būklė 2018 m. bus gerokai trapesnė – minėti išankstiniai indikatoriai rodo, kad šių metų pirmąjį pusmetį euro zonos BVP augs lėčiausiai per pastaruosius 1,5 metų. JAV sprendimas įvesti 25 proc. muitus plienui ir 10 proc. aliuminiui iš ES tik dar labiau padidins neapibrėžtumą tarp euro zonos verslo, kas skatins dalį ES gamintojų atidėti ar atšaukti plėtros ir naujų darbo vietų kūrimo planus. Tokiu atveju išaugęs verslo neapibrėžtumas dėl įsibėgėjančių prekybos karų tiesiogiai pakenktų euro zonos ekonomikai.
Tiesioginė Lietuvos eksportuotojų priklausomybė nuo JAV nėra didelė – 2017 m. JAV teko tik 3,4 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių. Kitaip pasakius – 3,7 karto mažiau nei Vokietijai, kuri yra didžiausia Lietuvos eksporto partnerė (12 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių).
Tačiau, kita vertus, 80 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių tenka ES rinkai, o Lietuvos eksporto į ES rinką struktūroje nemažą dalį sudaro tarpinio vartojimo prekės (arba kitaip tariant – vadinamieji kontraktinės gamybos užsakymai). Pavyzdžiui, 2017 m. 75 proc. Lietuvos pramonės gamybos, apyvartos ir pridėtinės vertės generavo žemų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai – kuriuose yra įdarbinti net 85 proc. visų Lietuvos pramonės dirbančiųjų.
Tokiu atveju JAV sprendimas didinti muitus plienui ir aliuminiui gali pakenkti Lietuvos kontraktinės gamybos verslui – per užsakymų iš didžiųjų ES valstybių sumažėjimą. Pavyzdžiui, Vokietijos metalo gaminių gamintojui netekus užsakymo JAV, gamybos partneris Lietuvoje taip pat rizikuoja netekti užsakymo iš atitinkamo užsakovo Vokietijoje. Tai yra rizika Lietuvos pramonei, kuri vis labiau integruojasi į stambesnių ES valstybių gamybos grandines.
Tikėtina, kad išaugę metalo importo muitai JAV paskatins dalį ES gamintojų mažinti pelno maržas, galutines kainas į JAV eksportuojamai metalo gaminių produkcijai – siekiant neprarasti pozicijų JAV rinkoje. Tokiu atveju tikėtina, kad Lietuvos gamintojai bus priversti ieškoti būdų mažinti kontraktinės gamybos paslaugų įkainius – tai atitinkamai gali kirsti per Lietuvos pramonės pelningumą, kurį ir taip vis labiau spaudžia augančios darbo sąnaudos.
Išaugęs neapibrėžtumas dėl situacijos eksporto rinkose bei tikėtinas didesnis spaudimas pelningumui gali paskatinti dalį Lietuvos gamintojų persvarstyti ar atidėti investicijų bei plėtros planus.
A.Izgorodinas yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos patarėjas ekonomikai.
