Pasirodo, turime dėl ko nerimauti – pasaulyje išlieka politinės grėsmės, o Lietuvoje trumpalaikis ekonominės būklės pagerėjimas dar nežada šviesesnės ateities.
Savo BVP prognozę bankas pakoreagavo į gera. „Bandėme atsiminti, kada prognozes didinome, ir negalėjome. Pastarieji dveji metai Lietuvos ekonomikai nebuvo labai geri“, – kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tik kaip ilgai augimas išsilaikys ir kodėl ilgoje perspektyvoje viskas atrodo jau ne taip gražiai?
Teisinga kryptis
Pasaulio BVP augimas įsibėgėja ir nuteikia optimistiškai. „Pasaulio ekonomikos augimą prognozuojame spartesnį nei dešimties metų vidurkis“, – sakė N.Mačiulis. Jo teigimu, pirmą kartą po 2008 m. krizės visi pasaulio regionai, su kai kuriomis išimtimis, juda teisinga kryptimi.
„Aišku, kol kas daugiausia teigiamų rezultatų matome žiūrėdami į lūkesčius, o ne realius rezultatus, bet anksčiau ar vėliau tai pavirs į realias ekonomines tendencijas“, – sakė N.Mačiulis.
Atrodo, kad euro zonos stagnacijos periodas baigėsi, JAV augimas taip pat turėtų paspartėti, nors Donaldo Trumpo pažadų lygio nepasieks – augs 2 proc.
„Išlieka tokios valstybės kaip Turkija, Pietų Afrika, bet didžiosios besivystančios valstybės kaip Rusija ir Brazilija iš krizių taip pat jau išsikapstė“, – sakė N.Mačiulis.
Gerėjančias tendencijas rodo ne tik lūkesčiai, bet ir fundamentalios priežastys: pasaulio prekybos apimtys nemažėja, euro zonos ekonomikos tolesniam augimui palankus nuvertėjęs euro kursas.
Mažmeninės prekybos ir pramonės srityse euro zonoje spurto dar nematyti, bet lūkesčiai turėtų išsipildyti.
„Praeityje matėme lūkesčių krizių, kai blogi lūkesčiai išsipildo, bet šįkart turėtų būti atvirkščiai ir augantis optimizmas turėtų virsti ekonomikos tendencijomis“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Tiesa, kol kas prognozės didinamos tik simboliškai. Vis dėlto lieka daugiau neigiamų nei teigiamų rizikų – politinės rizikos Europoje, protekcionistinės idėjos JAV, Kinijos ekonomikos lėtėjimas.
„Nors neigiamų įvykių daugiau, bet manome, kad jų tikimybė mažesnė ir teigiamų bei neigiamų lūkesčių balansas pastovus“, – sakė N.Mačiulis. Jo teigimu, yra daug šansų, kad ekonomika augs sparčiau, nei atsargiai planuoja bankas.
Stagnazijos pabaiga?
Ar pastarasis ekonomikos paspartėjimas yra signalas, kad ilgalaikė stagnacija baigėsi? „Nedrįstume taip sakyti“, –kalbėjo N.Mačiulis.
Jo teigimu, pastaruosius penkerius metus produktyvumo augimas išliko labai lėtas ir nemažai ekonomistų kelia hipotezę, kad pasaulis pasiekęs ilgalaikę stagnacijos stadiją, spartaus ekonomikos augimo tikėtis nereikėtų.
„Mes nemanome, kad ši hipotezė neteisinga. Spartaus ekonomikos augimo nebus, tam yra daug struktūrinių priežasčių“, – sakė N.Mačiulis.
Kodėl pasaulio ekonomikos augimas neįsibėgės? Pirmiausia dėl lėtai augančio produktyvumo, kuriam spartėti nėra daug priežasčių.
Toliau – demografiniai rodikliai ir žmogiškasis kapitalas. „Visiems žinoma, kad darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažėja arba auga lėčiau, visuomenė sensta, darbuotojai mažiau produktyvūs“, – sakė N.Mačiulis.
Galiausiai įsibėgėjančio augimo nereikėtų tikėtis dėl nepakankamai efektyvaus valdymo – valios sistemos reformoms neužtenka, dominuoja populizmas.
Palūkanų didinimas
Viso to pasekmės – žemos palūkanų normos. Taupančių yra kur kas daugiau nei norinčių pinigus įdarbinti – tai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Investicijų lygis išlieka žemas, nors pinigų pasiūla didelė.
„Produktyvumo augimo šuolio nereikia tikėtis, o palūkanos išliks žemesnio lygio nei pastarąjį dešimtmetį“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Nulinės palūkanos ilgai nesilaikys, bet jų augimo laukti bent artimiausius 5 metus nereikėtų.
Infliacija grįžta, bet išlieka žema. „Dėl to Europos centriniam bankui reikalo didinti palūkanas dar nėra“, – sakė N.Mačiulis.
„Swedbank“ prognozuoja, kad 2018 metų pabaigoje palūkanos jau turėtų būti teigiamos, bet spartaus jų augimo nematysime.
Bijoti burbulo?
„Didėjančios palūkanos iš karto kelia klausimą, kiek tvari Lietuvos būsto rinka“, – sakė N.Mačiulis.
Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie kainų burbulą Lietuvoje.
„Vis dėlto matome, kad būstų kainos Vilniuje dar yra mažesnės nei 2007 m. pabaigoje, nors atlyginimai išaugo“, – kalbėjo ekonomistas.
Jo teigimu, būstas tiek Vilniuje, tiek kituose miestuose išlieka įperkamas, tad burbulo baimintis kol kas neverta. „Nereikėtų tikėtis ir spartaus butų kainų augimo. Tvarus kainų augimas galėtų siekti tiek, kiek didėja atlyginimai Lietuvoje“, – prognozavo ekonomistas.
Ar lietuviams verta džiaugtis?
Pastarosios ekonominės tendencijos geros ir Lietuvoje. „Swedbank“ padidino tiek 2017, tiek 2018 m. BVP augimo prognozes. „Šiemet prognozuojame, kad BVP augs 3 procentais, kitąmet – 2,7 proc.“, – sakė ekonomistas.
Augimą paspartinti turėtų investicijos. „Priežasčių augti investicijoms yra daug, bet iki šiol jos labai vangiai judėjo. Daugiausia priežasčių tam turėjo lūkesčiai, o dabartinis lūkesčių šuolis gali būti tai, kas paskatins investicijų augimą“, – sakė N.Mačiulis.
Investicijos Lietuvos ekonomiką turėtų pažadinti, bet ar nepraradome konkurencingumo dėl spartaus atlyginimo augimo? „Darbo sąnaudos didėja, bet didėja kaip ir kaimyninėse valstybėse, labai neatitrūko nuo ilgalaikės tendencijos“, – ramino N.Mačiulis.
Prognozuojama, kad darbo sąnaudų augimas išliks, bet stabilizuosis, nes darbo užmokesčio augimas sulėtės iki 6,5 proc. šiemet, o produktyvumo augimas padidės iki 3 proc.
Atlyginimų augimas šiemet, kaip ir pernai, išliks spartesnis nei Estijoje ar Latvijoje, bet šiek tiek sulėtės. Pagrindinį ekonomikos augimą užtikrins eksporto augimas, nors tikėtina, kad tai tik trumpas spurtas ir svaigaus augimo tempo išlaikyti nepavyks.
Ekonomistas tiki, kad emigracijos šuolis Lietuvoje trumpalaikis, o kitąmet priežasčių emigruoti lietuviai turės mažiau.
„Prognozuojame nedarbo lygio mažėjimą, bet rezultatai labai skirtingi skirtinguose regionuose. Vilniuje nedarbas nesiekia 4 proc., bet yra vietovių, kur jis siekia 11 proc. Būtent tokios vietos yra emigracijos šaltinis“, – sakė N.Mačiulis.
Pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka problema, bet ekonomistas teigia, kada kelti minimalaus atlyginimo Lietuvoje galimybių nebėra, – tvarbu būti skatinti investicijas, kurios generuotų didesnius vidutinius atlyginimus.
Tiesa, ekonomistas įspėja, kad toks šuolis gali būti tik laikinas. Išlieka daugybė neišspręstų problemų, tad vien teigiamų lūkesčių ilgalaikėje perspektyvoje neužteks.
„Lietuvoje besidžiaugiant šiuo cikliniu ekonominės būklės pagerėjimu ir augimo paspartėjimu taip pat būtina išnaudoti jį reformoms įgyvendinti ir pasiruošti sunkesniems laikams. Ilgalaikės ekonomikos augimo perspektyvos išlieka mažiau džiuginančios“, – įspėjo ekonomistas.
