Vis dėlto yra gerų naujienų. Ekonomikos ekspertai sutaria, kad labai didelių perversmų ar kainų šokų šįmet neturėtų būti, o 2018-uosius skelbia pensininkų metais.
Mato iššūkių
Pasak SEB banko vyriausiojo ekonomisto ir prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, šie metai lietuviams turėtų būti ne prastesni nei buvę prieš tai, tačiau nors Lietuvos ekonomika turėtų augti subalansuotai, vidaus rinkoje, panašu, šalis problemų gali ir neišvengti.
„Tai susiję su tuo, kad vidaus prekybos augimo mastas ir tempas yra sulėtėję, o tai buvo justi ir visus praėjusius metus. Galimas dalykas, kad tai buvo atsakas į kainų kilimą. Jeigu kainos kilo sparčiau, vadinasi, kad buvo mažiau nuperkama“, – sakė jis.
Ar prekybos mastas lėtės ir 2018-aisiais?
„Gali būti, kad matydamos apyvartų mažėjimą kai kurios verslo įmonės, pardavėjai, prekybininkai bus priversti stabdyti kainų kilimą, nes, priešingu atveju, jie sulauktų dar didesnės apyvartos smukimo“, – svarstė G.Nausėda.
Kai kas smarkiai brangs
Nors kainų kilimo stabdymo scenarijus įmonomas, praėjusiais metais infliacija augo it ant mielių ir artimiausiu metu tokio pagreičio sumažinti gali ir nepavykti. Tai reiškia, kad lietuviai galimai neišsižadės Lenkijos ir pigesnių produktų ir toliau vyks pas kaimynus.
„Kartkartėmis kyla diskusijos dėl lengvatinio PVM taikymo tam tikriems maisto produktams, bet tos diskusijos realiu veiksmu nesibaigia, o tai reiškia, kad lenkiškos prekės jau vien dėl PVM skirtumo bus patrauklesnės“, – pagrindinį skirtumą, lemiantį žemesnes kainas Lenkijoje, įvardijo G.Nausėda, tačiau patikino, kad kol kas naujų požymių Lietuvos kainų kilimo šokui nematyti.
„Ko gero, bus nuosaikus 2-3 proc. kilimas“, – prognozavo jis.
Vis dėlto yra kai kas, kas 2018-aisiais turėtų gerokai brangti. Tai, anot G.Nausėdos, paslaugų sektorius.
„Kainos čia ir toliau kils. Bus mėginimų paslaugas branginti, juo labiau kad Lietuvos paslaugų kainų atotrūkis, lyginant su Vakarų šalimis, tebėra“, – paslaugų sektoriaus kainas su kitomis šalimis lygino ekonomistas.
Manoma, kad 2018-aisiais kainos kils kavinėse, viešbučių sektoriuje, kirpyklose, smulkiose remonto įmonėse, grožio salonuose ir panašiai, tačiau pagrindinės lietuvių baimės, kuri visą Lietuvą buvo užklupusi 2008-aisiais – krizės – nematyti.
„Pranašauti karus – ne ekonomistų darbas. Tai jeigu nebus karų – nebus ir krizės“, – sakė G.Nausėda.
NT rinkai – nuobodūs metai
O štai susidomėjusiems nekilnojamuoju turtu (NT) 2018-aisiais žinios nei geros, nei blogos. „Bus nuobodūs metai“, – iškart paaiškino „Swebank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Šiame fronte nenumatoma nieko naujo. Kainų pokyčiai praėjusių metų pabaigoje stabilizavosi, o sandorių skaičius kiek sumažėjo. Tai reiškia, kad rinkoje susiformuoja tam tikras balansas, kai paklausa yra artima pasiūlai, o pasiūla net šiek tiek viršija paklausą, todėl visa derybinė galia yra pirkėjų rankose“, – apie dabartinę padėtį NT rinkoje kalbėjo N.Mačiulis.
Tai, pasak jo, šiuo metu yra pagrindinė priežastis, kodėl NT kainų augimui lieka vis mažiau erdvės.
„Vidutinė NT kaina iš esmės kyla tik dėl to, kad gerėja parduodamų butų klasė. Jie yra aukštesnės energinės klasės, geriau įrengti, geresnėse vietose, o tai pakelia kainų vidurkį“, – aiškino ekonomistas ir prognozavo, kad NT kainos turėtų būti stabilios, keliais procentais jos padidėti gali.
Kalbant apie NT kainų burbulą N.Mačiulis teigė jokių jo sprogimo ženklų neįžvelgiąs.
„Būsto įperkamumas yra labai aukštame lygyje, nuomos pelningumas yra arti istorinio vidurkio, kartu su buto kainomis didėjo ir nuomos kainos, jie nėra neišnaudojami, netgi jei jie įsigijami tik nuomai.
Įvertinus ir tai, kad butų kainos pastaraisiais metais didėjo maždaug tokiu pačiu tempu, kaip augo ir gyventojų pajamos, o būsto paskolų augimo portfelis nebuvo spartesnis nei didėjo gyventojų atlyginimai, visi veiksniai rodo, kad burbulo nėra, o situacija yra subalansuota ir tvari.
Tai reiškia, kad 2018-aisiais nebus nei kainų šuolio, nei kritimo. Šiuo apektu, tai bus nuobodūs metai“, – juokdamasis sakė N.Mačiulis.
Laužai prigesinti, bet rusena
Panašu, kad vargiai gyvenantiems pensininkams šie metai bus kiek geresni. Žinoma, apie orią senatvės pensiją kalbėti tikriausiai net neverta, tačiau, „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, diržų veržimosi laikotarpis jiems jau baigėsi.
„2018-uosius net galime vadinti pensininkų metais, nes iki tol pensijos buvo nekeltos, o dabar gerokai pakilo. Didžioji dalis pensisninkų pajus tą pagerėjimą, o jų perkamoji galia išaugs“, – džiaugėsi jis.
Vienintelis trūkumas – neišspręsta problema tų, kurie neturi būtinojo pensijos stažo.
„2018-aisiais turėtų mažėti socialinė atskirtis, bent jau statistiškai, tik, suprantama, ne tiek, kiek norėtųsi. Problema išlieka tie, kurie neturi sukaupę būtinojo pensijos stažo, nes jų gaunamos pensijos yra mažos, žemesnės nei skurdo riba“, – sakė Ž.Mauricas.
Dar viena skaudi tema ir Lietuvos bedarbiai. „Jų daugiausia regionuose. Bus didelis iššūkis ką su jais daryti – kurti darbo vietas ten ar stengtis juos pervilioti į didžiuosius miestus“, – dėstė specialistas.
Trumpai tariant, pasak Ž.Maurico, šiandien laužai prigesinti, bet jie lieka rusenti ir bet kurią akimirką gali įsiplieksti.
