Protestuodama dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) lapkričio 12 dieną pradėjo neterminuotą streiką. Planuojama, kad kasdien prie jo prisijungs vis daugau mokyklų.
Kaip skelbia ŠMM, vidutinis mokytojų atlyginimas šiais mokslo metais padidėjo 13,6 proc. ir siekia 934 Eur neatskaičius mokesčių. Vidutinis padidėjimas, kaip skelbia ministerija, siekė 190 eurų. Atlyginimai augo 70,5 proc. mokytojų.
ŠMM pristatė etatinio apmokėjimo modelio poveikį švietimo bendruomenei. Susitikime dalyvavo ir profesinių sąjungų atstovai.
„Jūs net nesuvokiate, kaip įskaudinote ir įžeidėte mokytojus. Ministre, jūs turėtumėte pradėti nuo atsiprašymo. Jūs šypsotės, o jums turėtų būti gėda", – pakeltu tonu kalbėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Jis ŠMM atstovus pavadino siaurapročiais.
„Jie net nesupranta, kodėl mokytojai streikuoja. Ne dėl algų, o dėl to, kad sistema neskaidri. Jie skatina mokytojų nelygybę. Kažkam mokamos didesnės algos, kažkam ne“, – jau po pristatymo sakė A.Navickas.
Ir augo, ir mažėjo
Etatinio apmokėjimo poveikį tyrė Mokslo ir studijų stebėsenos centro (MOSTA) darbuotojai. Tyrimas apima tik vieno mėnesio rezultatus. Analizuota tik dalis pedagogų algų – 34 tūkst. mokytojų rugsėjo atlygiai. Be to, apie darbo krūvį į sistemą, prieš pradedant tyrimą, buvo suvesta tik 20 tūkst. asmenų informacija.
Kaip parodė tyrimas, mokytojų vidutinis darbo užmokestis rugsėjį siekė 934 eurus. Prieš metus šis dydis siekė 822 eurus, 2016 metais – 783 eurus.
MOSTA nustatė, kad algos augo 70,5 proc. mokytojų, 20 proc. mokytojų uždarbis mažėjo.
„Kodėl mažėjo tiek daug? Galbūt krūvis mažėjo, galbūt anksčiau turėjo išmokų, o šiemet jų nebeturėjo?“ – svarstė G.Jakštas.
Jis pabrėžė, kad labiausiai algos augo asmenims iki 30 metų – 29 proc., pokytis per metus – nuo 647 iki 836 eurų (neatskaičiavus mokesčių).
30–40 metų mokytojams algos augo 16 proc. – nuo 777 iki 901 euro. Didžiausia pedagogų grupė – tie, kuriems 50–60 metų. Jiems algos kilo 12 proc. – nuo 825 iki 923 metų.
G.Jakštas sakė, kad šalyje vidutiniškai darbo krūvis mokytojams pakilo nuo 0,71 etato iki 0,77. 2018 m. etato dydis augo 73 proc. mokytojų, kai 2017 m. etatas augo 46 proc. mokytojų.
MOSTA atstovas sakė, kad ten, kur mažėjo algos, mažėjo ir mokinių, o ten, kur alga didėjo, paprastai ir vaikų daugėjo.
Miesto mokyklose mokytojai turi vidutiniškai 0,8 etato, o kaimo – 0,67 etato.
„Darbo krūvis vis dar išlieka problema. Jei visi mokytojai turėtų 36 val. darbo krūvį, vidutinis atlyginimas iki mokesčių būtų 283 eurais didesnis nei dabar ir siektų 1217 eurų“, – sakė G.Jakštas.
Kaip parodė MOSTA tyrimas, 24 proc. mokytojų dirba visu etatu. Vienam mokytojui tenka 12,33 mokinio.
Lituanistas dėstytų istoriją
ŠMM atrodo bėda, kai mokytojai dirba mažu krūviu. Lrytas.lt paklausta ministrė sutiko, kad mažų vietovių mokyklose kai kurie dalykininkai niekada neturės viso krūvio. Tačiau ji sakė, kad sprendimas galėtų būti kelis dalykus dėstantys pedagogai.
„Tarkim, lituanistas galėtų dėstyti ir istoriją. Žnoma, jis turėtų turėti būtinų kompetencijų“, – pabrėžė J.Petrauskienė.
Kaip sakė ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento vadovas Aidas Aldakauskas, kai kuriose mokyklose sudaryta pernelyg daug klasių komplektų.
„Daugeliui savivaldybių trūksta kūrybiškumo, žinoma, tai reikėjo padaryti greitai, per mėnesį ar du“, – sakė A.Aldakauskas.
Dėl kilusio triukšmo dėl etatinio apmokėjimo ministrė Jurgita Petrauskienė kaltino nesusikalbėjimą.
„Vienur tai nesusikalbėjimas tvirtinant darbo apmokėjimo sistemą. Kai kur tai gal vadovybės problema, nėra kultūros tartis“, – sakė ministrė.
Ministrė kritikavo ir savivaldybes, mat jos paskirsto lėšas.
„Jos rengiasi rinkimams, mokyklas panaudoja politiniams tikslams“, – sakė J.Petrauskienė.
Netiki ŠMM tyrimu
„Ar galime tikėti ŠMM pateikta statistika? Vargu. Manau, kad informacija yra klaidinanti, tendencinga, bandoma pritempti prie situacijos. Galbūt skaičiuojami tik visų etatų vidurkiai?
Norėtume matyti mokytojų atlyginimų medianą“, – ragino Lietuvos mokytojų sąjūdžio pirmininkė, LPS „Sandrauga” tarybos narė Rūta Andriuškevičienė.
Profesinė sąjunga atliko mokytojų apklausą. Ji vyko iki spalio pabaigos (per 2000 respondentų). Kaip sakė R.Andriuškevičienė, jos apklausos rezultatai parodė kitokius rezultatus: 36 proc. mokytojų atsakė, kad turi daugiau darbo ir mažesnį darbo užmokestį, o 31,5 procento, kad turi daugiau darbo ir tą patį darbo užmokestį.
Kad atlyginimas padidėjo, padidėjus valandų skaičiui, teigia 11,4 proc. mokytojų. Per 10 procentų atlyginimas sumažėjo, sumažėjus valandų skaičiui.
„Ta pati apklausa parodė, kad ne visu etatu dirba per 60 proc. mokytojų. Tada apie kokius vidurkius mes kalbame? Etatinis apmokėjimas turi ne vieną ydą: jis neteisingas daugelio mokytojų atžvilgiu.
Kaip vertinti tokią situaciją, kai miesto mokyklose, kuriose pergrūstos klasės, yra daugiau nei 30 mokinių, atlyginimas sumažėjo, o mažų miestelių, kur klasėje iki 8 mokinių, pasiekimai prasti, mokytojai buvo paskatinti didesniu atlyginimu? – klausė „Sandraugos“ tarybos narė.
Turėtų tapti paskata jauniems mokytojams
Švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė tikino, kad vienas pagrindinių etatinio apmokėjimo tikslų – socialiai teisingesnis darbo apmokėjimas, orientuotas į mokinių pasiekimų atskirties mažinimą. Ji pabrėžė, kad etatiniu apmokėjimu taip pat siekiama sukurti patrauklesnes sąlygas jauniems specialistams įsidarbinti mokykloje ir gauti adekvatų atlygį ir subalanduoti mokytojų darbo krūvį.
„Dabar atidžiai stebime situaciją Lietuvos mokyklose, yra sudaryta etatinio koordinavimo darbo grupė, kuri analizuoja visus gaunamus duomenis ir formuluoja pasiūlymus, kaip galima visą šią sistemą tobulinti. Nuo kito rugsėjo mokyklų laukia antrasis etatinio įvedimo etapas, tad iki jo turime patobulinti šią sistemą, kad ji veiktų sklandžiau“, – yra sakiusi ministrė.
ŠMM skelbia, kad atlyginimų augimas fiksuojamas tiek mieste, tiek kaime. Ministerijos duomenimis, skirtingose savivaldybėse bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų atlyginimai didėjo nuo 5 proc. iki 31 proc. Kauno ir Vilniaus mokytojams atlyginimai padidėjo 16 proc., Klaipėdos – 11 proc., Šiaulių – 9 proc., Panevėžio – 5 proc. Didžiausi mokytojų atlyginimų kilimo šuoliai fiksuojami Širvintų rajone – 31 proc., Rietavo savivaldybėje – 25 proc., Kalvarijos savivaldybėje – 24 proc., Jurbarko, Prienų r. – 22 proc., Vilniaus rajono – 21 proc.
ŠMM duomenis grindžia rugsėjo mėnesio atlyginimais.
Anot ministerijos, nuo 2019 m. rugsėjo, antruoju etatinio apmokėjimo įvedimo etapu, bus skiriama papildomų lėšų papildomoms mokytojų darbo valandoms apmokėti, vidutinis atlyginimų augimas bus tolygesnis.
„Iki šiol tik 5 proc. mokytojų turėjo 36 val. per savaitę darbo krūvį, net 30 proc. mokytojų dirbo mažesniu nei pusės etato (18 val.) krūviu. Buvo mokama tik už pamokas, pasirengimą joms ir mokinių darbų taisymą.
Perėjus prie etatinio apmokėjimo modelio mokytojai gauna atlygį ir už kitą veiklą. Vertinant mokyklų pateiktus mokytojų krūvius (iki šiol pateikta apie 16,3 tūkst. mokytojų krūvių), 75 proc. bendrojo ugdymo mokytojų turima etato dalis išaugo. Bendrai vedamų pamokų dalis etate sumažėjo 14 procentinių punktų (nuo 70 iki 56 proc.). Tad didelei daliai mokytojų sumažėjo kontaktinių valandų skaičius, bet padidėjo bendras, o kartu ir gaunamas atlygis. Dabar miesto mokyklose mokytojai vidutiniškai dirba 0,8 etato, kaimo mokyklose – 0,7 etato.
Anot ŠMM, etatinio apmokėjimo sistema palanki pradedantiems mokytojams. Šiais mokslo metais 27 proc. mokytojų iki 30 metų dirba visu krūviu, tai yra turi visą etatą. 2016 m. krūviu dirbo tik 2 proc. jaunų mokytojų, 2017 m. – 7 proc.“, – rašė ministerija išplatintame pranešime.
Ji pabrėžė, kad žymiau didėjo ir jaunų mokytojų atlyginimai. Ką tik pradėjusių dirbti pedagogų iki 30 metų vidutinis atlyginimas šiemet yra 836 Eur, palyginti su pernai padidėjo 166 eurais. 31–40 metų grupėje vidutinis atlyginimas šiemet 931 Eur, palyginti su pernai padidėjo 129 Eur. Kitose amžiaus grupėse fiksuojamas padidėjimas nuo 57 iki 107 Eur.
Pernai jauni mokytojai sudarė tik 3 proc. visų pedagogų.
„Naujas mokytojų darbo apmokėjimo modelis yra viena iš švietimo kokybės gerinimo priemonių. Švietimas siekia užtikrinti kokybišką išsilavinimą kiekvienam vaikui, nepriklausomai, kur jis gyvena, kaime ar mieste, kokioje šeimoje auga. Kadangi iki šiol mokytojams būdavo atlyginama tik už pamokas, labai retai mokiniai po pamokų gaudavo pagalbą.
Dalis tėvų, ypač artėjant egzaminams, ieškodavo korepetitorių. Tai iškreipia švietimo sistemą, didina socialinę atskirtį. Perėjus prie etatinio apmokėjimo, atsirado galimybė mokytojams teisingai sumokėti už valandas, praleistas su mokiniais po pamokų, jiems teikiant reikalingą individualią mokymosi pagalbą“, – skelbė ŠMM.
Įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį, nuo rugsėjo mokytojų atlyginimų fondas pasipildė 17,4 mln. eurų.
