Ekonomistas aiškino, kad kol kas ekonomika auga, tačiau ateityje galime tikėtis ekonominės stagnacijos. „Tiksliausia prognozė yra tai, kad gali įvykti bet kas. Tikėtinas scenarijus, kurio aš labiausiai ir bijau yra tai, kad matysime stagnaciją. Tai bus ne tokia krizė, kokia buvo anksčiau. Nesame pasirengę konvergencijai, nesame pasirengę augti greičiau nei likusi ES dalis“, – aiškino jis.
Kitaip nebus
„Ar šįkart bus kitaip?“ – taip savo pranešimą pavadino N.Mačiulis ir gana greitai atsakė į savo klausimą: „Ne, nebus“. Anot jo, nors ekonomika pastaruosius dešimt metų stabiliai auga, dėl išorinių trikdžių nekyla jokių problemų, kai kurie veiksniai rodo, kad ekonominės stagnacijos ateityje išvengti nepavyks.
„Niekas nedavė apčiuopiamo neigiamo poveikio Baltijos šalims ir kyla pagunda sakyti, kad šį kartą viskas bus kitaip. Tačiau du ekonomistai apie tai parašė knygą ir jie teigė, kad tai yra pavojingiausias sakinys, kokį tik galima sugalvoti. Jų išvada – visada viskas vyksta taip pat ir kai tik pagalvojate, kad krizės nebus, ji ateina“, – pranašavo ekonomistas.
N.Mačiulis, kalbėdamas apie ekonominę stagnaciją, prisiminė ir prieš daugiau nei dešimtmetį vykusią ekonominę krizę bei jos priežastis.
„Tai per didelis įsiskolinimas, per daug investicijų, per didelis išlaidavimas, skolos, susijusios su netvariais projektais. Per didelis skolinimasis visame pasaulyje – po dešimties metų turime dar daugiau skolų, kurios nukreiptos į dar labiau abejotinus projektus, ypač Kinijoje.
Žiūrėkite į Kiniją, stebėkite ją, nes ten skolos šoka į viršų ir įmonės yra skatinamos daugiau skolintis, investuoti ir daugiausia į nepelningus objektus, kurie negeneruos jokių ypatingų pinigų srautų. Tokia pati situacija yra ir JAV“, – aiškino ekonomistas.
Žmonės elgiasi atsargiau
N.Mačiulio teigimu, Lietuvos ekonomika perkaitus buvo iki 2008 metų, o dabar plėtra labai subalansuota ir daugelis rodiklių rodo didelį Lietuvos ekonomikos atsparumą išoriniams šokams. Vienintelis perkaitimo ženklas – darbo užmokestis auga daug sparčiau nei produktyvumas, dėl ko mažėja eksportuotojų konkurencingumas.
Jis pridūrė, kad visuomenė apskritai dabar elgiasi atsargiau nei anksčiau.
„Visi viešojo ir privataus sektoriaus subjektai, bankai, vartotojai elgiasi daug tvariau ir atsargiau. Visgi darbo rinkoje egzistuoja darbuotojų trūkumas, darbuotojų užmokestis auga greičiau nei produktyvumas.
Krizė Lietuvai negresia, gresia stagnacija ir sustojusi konvergencija – net jei ir nebus jokio išorinio šoko dėl darbuotojų trūkumo, nepakankamų investicijų ir prastos švietimo kokybės“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Ekonomika augs
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) antradienį taip pat paskelbė pavasario prognozę – numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc., o 2020 m. sulėtės iki 2,5 proc.
EBPO nuomone, silpna išorės paklausa lėtins šalies eksportą, o dėl vyraujančio globalaus neužtikrintumo poveikio verslo sprendimams investicijų augimas sulėtės nuo vidutiniškai 6,6 proc. 2017–2018 m. iki 4,7 proc. 2019–2020 m.
Numatoma, kad infliacija artimiausius dvejus metus vidutiniškai sudarys 2,2 proc., nedarbo lygis sumažės nuo 6,2 proc. 2018 m. iki 5,9 proc. 2019 m. ir 5,8 proc. 2020 metais. EBPO vertinimu 2019–2020 m. valdžios sektoriaus perteklius sudarys 0,4 proc. BVP ir 0,2 proc. BVP atitinkamai, o projektuojama fiskalinė politika bus iš esmės neutrali.
EBPO pabrėžia, kad struktūrinės reformos galėtų padidinti šalies produktyvumą ir ekonomikos augimą prognozuojamu laikotarpiu, taip pat akcentuoja švietimo sistemos kokybės gerinimo, profesinio mokymo, tolesnio verslo sąlygų gerinimo ir administracinės naštos verslui mažinimo poreikį.
