Lietuva atvėrė kelią užsienio startuolių finansinių technologijų – „fintech“ – įmonėms. Jų skaičius auga lyg ant mielių. Tačiau pastaruoju metu kilę skandalai liudija, kad rinkos priežiūra nėra itin patikima. Lietuvos bankas baudomis šios srities įmones apdalijo tik po to, kai jų veiklą paviešino žiniasklaida.
Apie pinigų plovimo grėsmes liudija birželį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) išsiaiškinta situacija, kai, pasinaudojus suklastotais dokumentais, Lietuvoje registruotoje elektroninių mokėjimų įstaigoje buvo atidaryta sąskaita ir vykdytos galimai neteisėtos finansinės operacijos. Jomis siekta nuslėpti 9,3 mln. eurų kilmę ir paskirtį.
FNTT sunerimo, nes kaimyninėse valstybėse bankai ir elektroninių pinigų įstaigos sparčiai uždarinėjo sąskaitas abejotinos reputacijos klientams.
Bet jie, lengvai jas atsidarę Lietuvoje veikiančiose elektroninių pinigų įstaigose, naudojasi neaiškios kilmės lėšomis. Ar tikrai Lietuvos bankas užtikrina efektyvią priežiūrą? Tarptautinių institucijų vertinimu, padėtis nėra tokia paprasta, kaip gali atrodyti.
Nukrito per 4 vietas
Pinigų plovimo rizikai valdyti bus skiriamas ypatingas dėmesys – apie tai Lietuvos bankas paskelbė dar metų pradžioje. Tačiau pažanga sunkiai apčiuopiama. Bazelio korporatyvinės elgsenos institutas rugpjūčio pabaigoje paskelbė naujausią Pinigų plovimo rizikos indeksą, kuriame pagal reitingą išrikiuotos 125 šalys. Jame Lietuva, nors ir įvardyta kaip pažengusi valstybė, šįmet nukrito per keturias pozicijas.
Lietuva tarp mažiausią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką turinčių šalių užima septintąją vietą, nors pernai ji buvo trečia. Bazelio indekse mūsų šalį lenkia pirmojoje vietoje išliekanti Estija ir toliau besirikiuojančios Bulgarija, Makedonija, Kroatija, Slovėnija ir Juodkalnija.
Lietuvos reitingas labiausiai sumenko po to, kai Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF) pateikė šalių įvertinimą dėl pinigų plovimo rizikų valdymo kokybės.
Nepalankūs vertinimai
Lietuvą šių metų pradžioje įvertino ir Europos Tarybos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos ekspertų organizacija „Moneyval“. Nors Lietuvos bankas paskelbė, kad „Moneyval“ „teigiamai vertino banko kontrolę licencijuojant finansų rinkos dalyvius, siekiant užkardyti kelią nusikaltėliams įsigyti ar valdyti finansų įstaigas“, vis dėlto ataskaita nėra optimistinė.
„Moneyval“ pripažino, kad Lietuvos bankas per pastaruosius dvejus metus padarė pažangą, bet naujausios FATF ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktos kovos su pinigų plovimu apžvalgos rodo, jog yra didelių trūkumų, susijusių su rizika pagrįstos priežiūros metodo taikymu ir turimais ištekliais.
Anot ekspertų, Lietuvoje bendras supratimas apie pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą vis dar yra per menkas. „Yra įvairių nustatytų trūkumų, susijusių su tokios rizikos vertinimu. Pačios valstybės institucijos įžvelgia grėsmę ten, kur naudojami grynieji pinigai, kur egzistuoja šešėlinis verslas, organizuotas nusikalstamumas, fiktyvios įmonės.
Lietuva ėmėsi priemonių kai kurioms nustatytoms grėsmėms pašalinti, tarkime, mokesčių vengimui ir šešėlinei ekonomikai sumažinti. Ji turi sukūrusi mechanizmus, galinčius pastoti kelią pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui, bet prevencijai to per maža“, – rašoma ataskaitoje.
Rizikų valdymo politika, priežiūros funkcija, prevencinių priemonių numatymas ir pinigų plovimo prevencijai užtikrinti reikalingas personalas bei teisinės priemonės įvertintos tik vidutiniškai – 2 balais iš 4 galimų. Pavyzdžiui, priežiūrai skirtas įvertinimas yra vidutinis.
Be to, remiantis 2018 m. FATF vertinimu, atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos bankas tikrina finansines institucijas ne fiziškai, bet remiasi jų pačių pateiktomis metinėmis ataskaitomis. Didesnės rizikos atvejais to gali nepakakti.
Į nepakankamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos funkciją vykdančių Lietuvos banko darbuotojų skaičių dar 2017 metais atkreipė dėmesį ir EBPO.
EBPO konvencijos dėl kovos su papirkinėjimu įgyvendinimo Lietuvoje antro etapo ataskaitoje pažymėta, kad 2017 metų gruodį Lietuvos banke dirbo vos 7 žmonės, prižiūrintys pinigų plovimo ir kovos su terorizmu finansavimą. Tiek specialistų toli gražu nepakanka efektyviai 470 finansų rinkos dalyvių priežiūrai.
Pavymui šiems įspėjimams savo grėsmių vertinimą pateikė Valstybės saugumo departamentas ir karinė žvalgyba. Jame minima, kad atsiradusia galimybe Lietuvoje steigti specializuotus bankus aktyviai domėjosi ir investavimu užsiimančios bendrovės, įvairias finansines paslaugas teikiančios kompanijos ir „fintech“ įmonės, kurių kapitalo kilmė, veikla ir ryšiai Lietuvai priešiškose valstybėse neatitiko nacionalinio saugumo interesų.
Vertina skirtingai
Lietuvos bankas, paskelbęs viešą pareiškimą apie „Moneyval“ ataskaitą, labiausiai pabrėžė teigiamus ataskaitos dalykus. Bet ar atsižvelgta į rekomendacijas?
„Pernai „Moneyval“ analizavo Lietuvos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių visumos veiksmingumą, todėl įvertinimas yra bendras, apimantis daugiau nei finansų rinkos dalyvių priežiūrą.
„Moneyval“ nuomone, Lietuvos bankas – proaktyviai veikianti priežiūros institucija, per pastaruosius dvejus metus nuolat stiprinanti priežiūrą, savo veiksmus orientuojanti į rinkoje egzistuojančias rizikas“, – teigiama „Lietuvos rytui“ centrinio banko atsiųstame atsakyme.
Anot Lietuvos banko, „Moneyval“ pateikė rekomendacijų, iš esmės susijusių su išteklių – ir žmogiškųjų, ir investicijų į technologijas – didinimu bei rinkos dalyvių konsultacijomis.
„Į šias rekomendacijas jau atsižvelgta: įsteigti atskiri Pinigų plovimo prevencijos ir Elektroninių pinigų ir mokėjimų įstaigų priežiūros skyriai, tobulinamos informacinių technologijų duomenų rinkimo ir analizės priemonės, aktyviai konsultuojami rinkos dalyviai.
Vertiname, kaip finansų rinkos dalyviai užkerta kelią pinigų plovimui: kokios procedūros įdiegtos, ar yra parengtos ir kaip praktikoje įgyvendinamos specialios veiksmų instrukcijos, kaip rengiamas ir mokomas personalas, ar pakankamai pritaikytos informacinės sistemos ir pan.
Analizuojama kai kurių klientų, paprastai siejamų su didesne rizika, pažinimo informacija ir mokėjimo operacijos. Apie patikrinimo rezultatus, nustatytus trūkumus informuojama FNTT“, – aiškino Lietuvos bankas.
Vis dėlto, kaip pažymėta FATF pateiktame Lietuvos vertinime, pranešimų apie įtartinus sandorius skaičius ir kokybė, kuriuos pateikė kovos su pinigų plovimu įpareigoti subjektai, negali būti vertinami teigiamai.
Grėsmė – didesnė
Anot asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, Lietuvos bankas pirmiausia dėmesį turėtų sutelkti į komercinius bankus.
„Pravartu įvertinti apimtį. Juk Lietuvoje veikia per 170 „fintech“ įmonių, o pažeidimai – tik du. Dažniausiai „fintech“ yra startuoliai, prilipę prie bankų sistemos kaip antstatas, kuriantis patogesnius taupymo ar atsiskaitymo modelius. Jos dirba užsieniui. Lietuva tiesiog yra sukūrusi palankią aplinką „fintech“ veiklai.
Iš tikrųjų mes išliekame koncentruotos bankų rinkos įkaitai. Jeigu kuri nors „fintech“ įmonė įsipainiotų į pinigų plovimo skandalą, to nė nepajustume – ne tokia apimtis. Tai ne didieji skandinavų bankų skandalai, kuriuose pinigų plovimo sumos siekė 200 mlrd. eurų.
Todėl ir kyla klausimas, ar Lietuvos bankas tinkamai prižiūri komercinius bankus, kad juose nebūtų vykdomos pinigų plovimo operacijos? Ar galima pasakyti, kad jis viską daro tinkamai?
Kol kas tėra raminimas, kad tai ne mūsų šalyje esantys skandinavų bankų filialai prisidėjo prie pinigų plovimo. Betužteks dar vieno kito skandalo, ir iliuzija subliūkš, nes visų komercinių bankų godumas yra vienodas“, – kalbėjo K.Kupšys.
Jo teigimu, „Moneyval“ ataskaita – ne vienintelis signalas, įrodantis prastą rinkos priežiūrą.
„Europos finansų priežiūros institucija tyrė, kaip komerciniai bankai prižiūrimi kiekvienoje iš ES valstybių, ir pabrėžė, kad Lietuvoje nėra aiškumo, kas ką prižiūri, realiai ši priežiūra pasiklysta. Tai gana grėsminga – priežiūros nebeįmanoma užtikrinti vien Lietuvos mastu. Todėl jau dabar mūsų šalyje esančius bankus prižiūri Europos institucijos.
Tad klausimas, ar išvis Lietuvos banko veikla prasminga, jei jis tik leidžia progines monetas ir išduoda licencijas smulkesnėms kredito įmonėms? Kokia jo prasmė, jei netvarko pinigų politikos, o komercinių bankų priežiūra tik vienoje šalyje vis mažiau reikšminga? “, – svarstė K.Kupšys.
Apie įtarimus – pranešimai
Kaip FNTT vertina situaciją, kai Lietuvoje sparčiai steigiasi užsienio „fintech“ įmonės? Pernai jų būta 170, o tai vos ne dvigubai daugiau nei užpernai. Ar tai nedidina pinigų plovimo rizikos? Ar Lietuvos banko lengvai dalijamos licencijos nekelia grėsmės valstybės finansų sektoriui?
Anot FNTT atstovės Rūtos Andriuškaitės, tarnyba 2018-aisiais gavo daugiau kaip 1300 pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius. Daugiausia – 62 proc. – pranešimų gauta iš bankų sektoriaus, 31 proc. – iš kitų įpareigotų juos teikti subjektų, 7 proc. – iš užsienio šalių partnerių.
„Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos, gavusios licencijas, turi laikytis galiojančių teisės aktų, taip pat ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų.
Taigi jos privalo nustatyti ir patikrinti savo klientų tapatybę, nuolat stebėti jų dalykinius santykius, įskaitant jų metu sudarytus sandorius. Nustačius įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, finansų įstaigos įpareigotos apie tai pranešti FNTT“, – sakė R.Andriuškaitė.
Šįmet FNTT pradėjo 2 ikiteisminius tyrimus, kai pasinaudojus elektroninių pinigų įstaigose atidarytomis sąskaitomis galimai buvo vykdomas sukčiavimas ar pinigų plovimas.
