Ir nors anksčiau teikti tokie siūlymai palaikymo nesulaukė, G.Paluckas sako, jog po prastų trijų šių metų ketvirčių pensijų fondų rezultatų girdi vis daugiau pritarimo jo idėjai. Šiemet sausio-rugsėjo mėnesiais antros pakopos fondų investicijų bendra svertinė grąža buvo neigiama ir siekė minus 13,8 proc., trečios pensijų pakopos grąža siekė minus 13,37 proc.
„Būdavo galima pasakyti – pažiūrėkite, kiek fondai paaugo per metus. Bet visi tie skaičiavimai yra manipuliatyvūs. Niekas prieaugio nelygina su infliacija. Nelygina ir su darbo užmokesčio augimo tempais – tai reiškia, kad keičiasi ir „Sodros“ pensijos augimo tempai.
„Sodros“ stažo kaupimas ir įmokų mokėjimas – taip pat tam tikros formos kaupimas. Jei auga bendrasis vidaus produktas ir bendras darbo užmokesčio lygis, atitinkamai didėja ir pensijos – jos kinta automatiškai, skaičiuojant pagal įstatymą. Tad jei lygini fondų grąžą, turi ją lyginti ir su „Sodros“ rezultatais. Kai atskaičiuoji infliacijos efektą, matai, kad „Sodra“ savo grąža lenkia privačius pensijų fondus“, – aiškino G.Paluckas.
Anot jo, skaičiuojama, jog žmonėms, kurie uždirba minimalias ar artimas minimalioms pajamas, dalyvavimas pensijų kaupime neapsimoka: jų sumokamos įmokos gana mažos, o atskaitymai dideli.
„Nepaisant to, turime pačias griežčiausias sąlygas, kurias vadinu finansines vergove: vos atsiradęs darbo rinkoje esi įtraukiamas į kaupimą. Kol susigaudei, praėjo trys mėnesiai, o tada jau – vykis vėją laukuose.
Nebūna savaitės, kad man kas neparašytų dėl pensijų fondų. Tarkime, kažką įtraukė jam nežinant, nes laišką apie įtraukimą į pensijų fondus nusiuntė tėvų adresu, kur žmogus jau seniai nebegyvena. O vyresni niekaip nesuvokia, kaip galima atimti teisę disponuoti jų sukauptu turtu“, – portalui lrytas.lt kalbėjo politikas.
Grąžintų paskolą
Vienas tokių, kurie atsiradus galimybei pasitraukti iš fondų sulig diena tą padarytų – Vytautas iš Kauno.
„Kelis pastaruosius metus esu priverstinai įtrauktas į II pakopos pensijų kaupimą. Sakau „priverstinai“, nes šventai tikėjau, kad „Sodroje“, kai tam buvo laikas, atsisakiau kaupimo. Pasirodo, turėdamas nepakankamai informacijos, kaip tą padaryti teisingai, buvau priverstas kaupti pensiją.
Skaudžiausia ir pikčiausia, kad dabar, kai viskas taip pabrangę, atlyginimų augimas sustojęs, negaliu nusiimti sukauptos pinigų sumos“, – portalui lrytas.lt pasakojo kaunietis.
Vyras norėtų pinigus panaudoti daliniam paskolos grąžinimui – taip sumažėtų paskolų įmokos. Tačiau, jo žodžiais tariant, valstybė per prievartą laiko žmones pensijų fonduose, neleisdama šiandien gyventi geriau.
„Kur logika? Kažin, kaip gyvenimas pasisuks, iki pensijos dar daug metų, o jos sulaukus tie pinigai bus niekiniai. Juos dabar pat galėčiau panaudoti kur kas prasmingiau. Išeina, kad turiu gyventi susispaudęs, pirkti prastesnį maistą vardan kažkokio naivaus tikėjimo šviesesniu rytojumi“, – kalbėjo Vytautas.
Estai leido pasitraukti
Vyras klausia: kodėl ir lietuviai negali pasielgti taip, kaip padarė estai? Jie prieš kurį laiką leido pensijų fonduose kaupusiems žmonėms iš jų pasitraukti.
Nuo 2021 m. sausio 1 d., kai Estijoje įsigaliojo pensijų sistemos reformos įstatymas, prisijungimas prie antrosios pakopos pensijų sistemos ar išstojimas iš jos tapo visiems laisvas. Anksčiau dalyvavimas joje buvo privalomas pilnamečiams asmenims, gimusiems 1983 m. ir vėliau.
Trumpalaikių svyravimų neišvengsime
Tuo metu Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis portalui lrytas.lt aiškino, kad rezultatas, ką matysime žiūrėdami į pensijų fondų grąžas, labai priklauso nuo to, kokį laikotarpį vertinsime.
„Jei imsime laiką nuo reformos pradžios, jau praktiškai 20 metų kas metus vidutinė pensijų fondų grąža siekia iki 6 proc. Pasitaiko trumpalaikių svyravimų, kaip šiais metais arba kaip pora ketvirčių buvo per koronaviruso pandemiją, 2008–2009 m. krizę. Net ir įskaitant visus šiuos laikotarpius žmonės, kurie kaupia pensijai, tikrai uždirba ir turi daugiau pinigų nei jie patys įmokėjo. Labai svarbu žiūrėti į ilgalaikį kaupimą. Trumpalaikių svyravimų neišvengsime“, – aiškino T.Gudaitis.
Anot jo, dabar susikoncentravę į 10–11 šių metų mėnesių pamiršome, kad, žiūrėdami į rezultatus nuo 2019 m. pradžios, matysime grąžą, siekiančią virš 40 proc.
Kaip sakė pašnekovas, net ir vertinant padėtį tų žmonių, kuriems pensija nebetoli, dėl sumenkusių verčių pensijų fonduose aštresnės situacijos nematyti.
„Šiemet vertės pakritusios, bet, jei lygintume su 2019 m. pradžia, jie turi daugiau. Praktiškai visose situacijose, drįsčiau teigti, žmogus turi daugiau nei buvo sau atsidėjęs. Tikrai nėra taip, kad žmogaus pervestus pinigus kažkas „suvalgė“. Ilguoju laikotarpiu tie, kurie investuotoja, aplenkia infliaciją – vidutinė pensijų fondų grąža būna didesnė nei infliacija“, – komentavo T.Gudaitis.
Jo teigimu, jei Ukraina pasiektų pergalę kare, situacija rinkose keistųsi kardinaliai.
Tuo metu G.Paluckas sako, kad meškų – lėto atsargaus augimo – periodas rinkose gali tęstis ir dešimtmetį. „Kas turi galimybę tiek laukti, galbūt ir gali čia sėdėt. Bet tie, kurie negali, jiems nėra prasmės marinuoti pinigus ir mokėti administravimo įmokas pensijų fondų bendrovėms, neturėti arba turėti minimalų prieaugį, kurį suvalgytų infliacija. O jei augtų darbo užmokestis, tai reikštų, kad šie žmonės pralaimi „Sodros“ pensijoms“, – svarstė Seimo narys.
Neeilinė situacija
Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių skyriaus vadovas Audrius Šilgalis kaip ir T.Gudaitis sako, kad kaupimas pensijai – ne sprintas, o maratonas.
„Per devynis šių metų mėnesius II pakopos pensijų fondai iš tiesų fiksavo neigiamas grąžas. Vis dėlto šių metų situacija yra neeilinė. Faktai rodo, kad nuo sistemos veiklos pradžios 2004 m. iki 2021 m. pensijų fondai kasmet fiksuodavo vidutinį 5,8 proc. vieneto vertės padidėjimą. Pernai pensijų fondų vidutinis vieneto vertės augimas buvo rekordinis – 21 proc.“, – portalui lrytas.lt komentavo pašnekovas.
Jo teigimu, pagrindinės priežastys, lėmusios vertės sumažėjimą, šiemet buvo Rusijos karas prieš Ukrainą, aukšta infliacija, didėjančios centrinių bankų bazinės palūkanų normos. Visa tai lėmė, kad obligacijos ir akcijos vienu metu fiksavo neigiamas grąžas, todėl, nepaisant skirtingos pensijų fondų prisiimamos investavimo rizikos ir skirtingų investicijų, mažėjo aktyvų vertės visose finansų rinkose. Atitinkamai mažėjo ir pensijų fondų vertė.
„Tai – išskirtinė padėtis pasaulio finansų rinkose, kuri per pastarąjį šimtmetį buvo užfiksuota tik tris kartus, nuo 1926 m. obligacijos ir akcijos vienu metu fiksavo neigiamas grąžas 1931 ir 1969 m.“, – sakė A.Šilgalis.
LB atstovas nurodė, kad visų II pakopos pensijų fondų vidurkis nuo šių metų pradžios iki rugsėjo mėnesio pabaigos siekė -13,8 proc. Tačiau spalio ir lapkričio mėnesiai finansų rinkose jau buvo palankesni – pensijų fondai preliminariais duomenimis mažino šių metų nuostolius apie 2 proc., todėl tikėtina, kad metų pabaigoje turėsime geresnį bendrą rezultatą.
Pavyzdžiui, 2008 m. visų pensijų fondų svertinis vidurkis siekė -19,7 proc., tačiau 2009 m. jau buvo fiksuotas 17,3 proc. augimas, o 2020 m., COVID-19 pandemijos metu, visų pensijų fondų svertinis vidurkis siekė 5,2 proc., nors pandemijos pradžioje vertė krito beveik 20 proc. 2021 m. buvo rekordiniai – vidutinis vieneto vertės augimas siekė 21 proc.
„Šiuo atveju svarbu nepasiduoti emocijoms. Panašių situacijų jau esame turėję – ir per 2008 m. finansų krizę, ir per COVID-19 pandemiją. Pavyzdžiui, 2021 metų pradžioje akcijų rinkose staigia krito jų vertė, tačiau po kurio laiko lygiai taip pat greitai ir atsistatė. Tie, kas būtent kritimo momentu nutraukė kaupimą arba pervedė lėšas į konservatyvų fondą, patyrė nuostolį, kadangi per metus, nesiėmus jokių veiksmų, sukaupta vertė per kelis mėnesius vėl būtų grįžusi atgal“, – aiškino A.Šilgalis.
Anot pašnekovo, pensijų sistema Lietuvoje buvo sukurta vadovaujantis Pasaulio banko trijų pensijų pakopų modeliu, kuris padeda užtikrinti pensijų sistemos stabilumą, patikimumą ir mažina rizikas, galinčias atsirasti bet kurioje pakopoje. Atsižvelgiant į tai, kad dalyviai kaupia pensijai ir kaupimas yra orientuotas į ilgą laikotarpį, nebūtų tikslinga sudaryti galimybių nutraukti pensijų kaupimą nesulaukus senatvės pensijos amžiaus II pakopoje.
Kaip teigė LB atstovas, praktika rodo, kad pasitraukti iš kaupimo nuosmukio laikotarpiu finansiškai yra pats blogiausias laikas, nes „užfiksuojamos“ sumažėjusios sukauptos vertės nesuteikiant galimybės joms atsistatyti.
Sužlugdytų fondus
Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis – iš tų politikų, kurie sako, jog kaip yra laisva valia ateiti į fondus, taip turtėtų būti laisva valia iš jų ir pasitraukti.
„Nors ir su finansiniais nuostoliais, tačiau turi turėti galimybę išeiti ir pakeisti kaupimo modelį. Buvome registravę pataisą, kad būtų numatytos didesnės sumos, kurias išeidamas iš fondų žmogus galėtų pasiimti.
Tačiau valdantieji idėją atmetė sakydami, kad mūsų pasiūlymai sužlugdytų privačius pensijų fondus. Bet man atrodo, kad labiausiai juos žlugdo tokie rezultatai ir tam tikrais atvejais – cinizmas“, – portalui lrytas.lt sakė Seimo narys.
Įdomu tai, kad, anot A.Mazuronio, kalbantis su „Sodros“ atstovais jis girdi, jog kaupiant tik „Sodroje“ gaunamas toks pat pliusas kaip ir privačiame pensijų kaupiame. „Ir čia nėra tokių didelių administravimo kaštų, kaip kaupiant privačiuose fonduose. Kartais susidaro įspūdis, kad jų veiklos tikslas – ne tinkama grąža fondų dalyviams, o kiek galima didesni administraciniai kaštai ir atlyginimų išsimokėjimas“, – kalbėjo A.Mazuronis.
Leidžia sustabdyti 12 mėn.
„Sodros“ pasiteiravus, kiek žmonių atkreipė dėmesį į nuosmukį pensijų fonduose ir laikinai sustabdė kaupimą, portalas lrytas.lt gavo atsakymą, jog, vykdant įmokų į pensijų fondus administravimą, „Sodrai“ svarbu tik bendras skaičius konkretų mėnesį įmokas nemokančių žmonių.
Šiuo metu bendras įmokas sustabdžiusių žmonių skaičius – 240 tūkst., arba 17 proc. nuo visų kaupimo dalyvių. Tačiau tarp jų daugumą – apie 141 tūkst. – sudaro tie, kurie 2019 m. neterminuotai sustabdė įmokų pervedimą. Čia omenyje turimi tie atvejai, kai fondų dalyviams buvo leista sugrįžti į „Sodrą“ nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti neterminuotai pensijų kaupimo įmokų pervedimą su sąlyga, kad nepriklausomai nuo amžiaus tris kartus kas trejus metus bus siūloma automatiškai atnaujinti įmokų pervedimą (nepareiškus atsisakymo atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą, pervedimas atnaujinamas automatiškai).
Likusieji – šiuo metu apie 99 tūkst. – pasinaudoja galimybe stabdyti įmokų mokėjimą terminuotai.
Palyginti, pernai metų pabaigoje buvo 230 tūkst. įmokas sustabdžiusių žmonių, iš jų – 175 tūkst. tų, kurie 2019 m. įmokas sustabdė neterminuotai ir 55 tūkst. pasinaudojusių „įmokų atostogomis“.
Per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį įmokas galima stabdyti 12 mėn. terminui. Ne visi kaupimo dalyviai išnaudoja visą šį laiką iškart – kai kurie ima mėnesį, du arba pusmetį „įmokų atostogų“.
Jei žmogus nori laikinai sustabdyti įmokų pervedimą, jis turi kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę.
