Už reklamą – virš 4 tūkst. eurų
Influencerio profesija kai kam – išties pelninga. Kaip portalui lrytas.lt sakė nuomonės formuotojų marketingo agentūros „Influenceriai.lt“ partnerė Aistė Stalmokaitė, šios profesijos atstovų įkainiai už vieną reklamą socialiniuose tinkluose svyruoja nuo 50 iki 4000 eurų, o kartais ir daugiau.
„Dažnai įtakos kainai turi ir nuomonės formuotojo populiarumas tarp reklamos užsakovų – kuo jis sulaukia daugiau prekių ženklų dėmesio, tuo jo kuriamo turinio kaina gali būti didesnė. Tas pats nuomonės formuotojas taip pat gali pateikti skirtingas kainas skirtingiems produktams reklamuoti“, – aiškino A.Stalmokaitė.
Skirtingi turinio formatai taip pat kainuoja įvairiai. Šiuo metu rinkoje daugiausia kainuoja „reels“ vaizdo įrašai, o mažiausiai – „Instagram story“.
„Oficialios statistikos apie nuomonės formuotojų mėnesinius atlygius Lietuvoje nėra, bet kai kurie influenceriai patys atvirai dalijasi tokia informacija su savo auditorija, tad šiokį tokį įspūdį susidaryti tikrai galima. Nuomonės formuotojo veikla daliai Lietuvos turinio kūrėjų šiandien yra tapę nuolatiniu pajamų šaltiniu, todėl manau, kad galima teigti, jog iš influencerio duonos įmanoma pragyventi“, – aiškino A.Stalmokaitė.
Mokesčius moka ne visi
Vis dėlto daug uždirbant, reikia susimokėti ir daug mokesčių – tą nuoširdžiai daro jau ne visi nuomonės formuotojai. Norintys dirbti legaliai, už pinigus reklamuoti įvairius daiktus ar paslaugas, influenceriai turėtų registruoti individualią veiklą ir deklaruoti gautas pajamas. Dar vienas galimas variantas – savo veiklai įsteigti mažąją bendriją.
„Dažniausiai nuomonės formuotojai pažeidimus atlieka patys apie tai nežinodami. Lietuvių finansinio raštingumo žinios vis dar yra nepakankamos, ne išimtis ir nuomonės formuotojai, kurie ne visada iki galo supranta savo veiklos finansines atsakomybes ir ypatybes“, – komentavo „Influenceriai.lt“ partnerė.
Čia įsikiša VMI – jie nuolat atlieka socialinių tinklų paskyrų, kuriuose veikia nuomonės formuotojai, stebėseną. Inspektoriai sprendžia apie galimus reklaminių užsakymų kiekius, o vėliau vertina nuomonės formuotojų pateikiamas pajamų deklaracijas.
VMI Kontrolės departamento direktorė Kristina Jakštienė portalui lrytas.lt pabrėžė, kad kontrolės veiksmų metu nustatomi ne tik nedeklaruotų pajamų atvejai, bet ir atvejai, kai mokesčių mokėtojai nekilnojamo turto, asmeninių daiktų ar paslaugų įsigijimą neteisingai priskiria vykdomos veiklos išlaidoms. Tokiu būdu „pamirštama“ deklaruoti ir sumokėti pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir pelno mokesčius.
„Iš viso 2021–2022 m. VMI atliko 30 influencerių kontrolės veiksmų, kurių rezultatas – 96 tūkst. eurų papildomai deklaruotų mokesčių“, – sakė K.Jakštienė.
Štai 2022-ųjų balandžio mėnesį į VMI rankas pakliuvo vienas nuomonės formuotojas, nedeklaravęs daugiau nei 200 tūkst. pajamų. Į biudžetą jis turėjo susimokėti beveik 28,6 tūkst. eurų mokesčių.
Gresia ir ikiteisminiai tyrimai
K.Jakštienė papasakojo, kaip vyksta tokie patikrinimai socialiniuose tinkluose. VMI stebi ekonominę veiklą internete, socialiniuose tinkluose, gauna interneto svetainių registravimo duomenis, reaguoja į gaunamus pranešimus apie daromus mokestinius pažeidimus; vertina turimus ir mokesčių mokėtojų deklaruotus duomenis, duomenis, gaunamus iš kitų ES šalių mokesčių administratorių, Lietuvos ir užsienio finansų įstaigų bei skelbiamą informaciją viešoje erdvėje ir internete.
„Kadangi tai yra vis dar nauja veiklos sritis, dažnai nustatomi bendro pobūdžio pažeidimai, būdingi naujiems mokesčių mokėtojams, pavyzdžiui, neįsiregistravimas PVM mokėtoju, nekilnojamo turto, asmeninių daiktų ar paslaugų įsigijimo neteisingas priskyrimas vykdomos veiklos išlaidoms.
Nuolatos plečiantis tiek influencerių veiklų pobūdžiams, tiek daugėjant pačių influencerių, VMI šiai veiklai skiria daugiau dėmesio, tad kontrolės veiksmų metu pažeidimų vis dar nustatoma“, – pabrėžė K.Jakštienė.
Dėl vienų savo veiksmų influenceriai gali atsipirkti ne tik baudomis – kai kuriais atvejais inicijuojami ir ikiteisminiai tyrimai.
„Jei nustatoma, kad asmuo e. erdvėje sistemingai ir nuolat veikė neįregistravęs veiklos, kad tokia veikla yra nuolatinis, pagrindinis ar reikšmingas papildomas jo pajamų ar pragyvenimo šaltinis, ar kai veikla vykdyta stambiu mastu, informacija perduodama teisėsaugos institucijoms“, – pabrėžė K.Jakštienė.
„VMI ir toliau planuoja skirti dėmesį tiek nuomonės formuotojams, tiek kitiems socialiniuose tinkluose veiklą vykdantiems asmenims. Patikros gali sulaukti asmenys, kurių deklaruojamos pajamos arba kiti veiklos rodikliai sukels įtarimų dėl neatitikimų tarp viešai prieinamos informacijos ir deklaruojamos veiklos ir pajamų.
Mokesčių administratorius taip pat yra pastebėjęs pajamų nedeklaravimo tendencijas, prekiaujant Facebook „live“ transliacijų metu, todėl patikrų gali sulaukti ir tokią veiklą vykdantys asmenys“, – pridūrė pašnekovė.
Dar vienas dažnas nuomonės formuotojų pažeidimas – paslėpta reklama. Reklamuojant produktą ar paslaugą, toks turinys socialiniuose tinkluose turi būti atitinkamai pažymimas. Jei to nėra, kaltininkus baudžia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).
„Verta pažymėti, kad už reklamos žymėjimą yra atsakingas ir reklamos užsakovas, ir nuomonės formuotojas. Lietuvoje už paslėptos reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda iki 3 proc. metinių pajamų praėjusiais metais (bet ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų), o už pakartotinį pažeidimą – iki 6 proc. metinių pajamų (bet ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų)“, – aiškino „Influenceriai.lt“ partnerė.
