Tokia perspektyva kelia nerimą žemdirbiams, juolab ūkininkaujantiems prastesnėse žemėse, kur išlaidos derliui užauginti tos pačios, o pajamos mažesnės perpus. Vienas tokių rajonų yra Anykščių, kuriame stambių augalininkystės ūkių, turinčių 200 ir daugiau hektarų, yra per penkiasdešimt.
Seniau ūkininkams reikėjo sveikatos, dabar - racionalumo
Pasak Anykščių r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresniojo specialisto Antano Girskaus, prognozuoti būsimą derlių, kol jis ne aruoduose, drąsu.
„Po žiemos pasėliai buvo gražūs, vešliai augo ir vasariniai javai, tačiau dažni lietūs išguldė javus, o drėgni orai privertė žemdirbius daugiau investuoti į jų priežiūrą, – teigia specialistas. – Derliaus savikaina bus didesnė, kokybė prastesnė, atlėgs ir prognozuojamos aukštos supirkimo kainos. Ūkių pelningumą nulemia ne derliai, bet pajamos.“
A. Girskaus įsitikinimu, stojus giedriems orams, javapjūtė įsisiūbuos. Jau dabar kuliami žieminiai rapsai, kmynai. Tačiau seniai melioruoti laukai bado akis užmirkusiais plotais, kuriuose darbų spartos nebus.
Anykščių rajone visų augalininkystės ūkių pajamos gaunamos iš javų, tad prastesnėse žemėse smulkiems augalininkystės ūkiams išgyventi sudėtinga: pajamų galima tikėtis esant dideliam produkcijos kiekiui, o tam reikia didesnių plotų. Pasvaliečiai į aruodus pila po 8 t/ha, anykštėnų aruodai perpus tuštesni, o išlaidos derliui užauginti tos pačios.
„Esama situacija žemdirbius verčia būti racionalius. Praėjo laikai, kai plūgus traukė arkliukai ir laukams suarti reikėjo sveikatos. Dabar moderniai technikai valdyti reikia proto ir žinių, – tvirtina A. Girskus. – Kita vertus, pats ūkininkaudamas uždirbi daugiau, nei tarnaudamas kitiems.“
Kaip vieną pažangiausių žemės ūkio skyriaus specialistas A. Girskus įvardija Raimondo ir Kęstučio Sunklodų (Kavarsko seniūnija) 550 ha dydžio augalininkystės ūkį. Pagal Valstiečių ūkio įstatymą 1991 m. jį įkūrė tėvai Antanas ir Alfutė Sunklodai. Pamažu į šią veiklą įsijungė ir abu sūnūs, vėliau tapę savarankiškais ūkininkais.
Lūkesčiai iš nederlingų žemių
Ūkininkauti pradėta nuo keturiasdešimties hektarų, bet dabartinio stambaus 550 ha ūkio laukai plyti ne viename masyve, net ir ne viename kaime. Kaip pasakoja Raimondas Sunklodas, ūkio dirvų našumas 32-40 balų, tad priesmėlio tipo dirvožemiai tinkami tik javus auginti. Daugelį metų laikomasi keturlaukės sėjomainos: juodasis pūdymas būtinas varpučiams sunaikinti, paskui sėjami žieminiai kviečiai, kvietrugiai ir grikiai. Geresnėse dirvose prieš kviečius sėjami rapsai.
„Pagal esamą situaciją auginame tik pašarinius grūdus. Net ir išbėrus trąšų pagal siūlomas normas, žieminių kviečių derliaus vidurkis būna 3,5-4,5 t/ha, kvietrugių – puse tonos mažiau, grikių – apie 1,5 t/ha, žieminių rapsų – 3-4 t/ha, o vasarinių – iki 2 t/ha, – vardija Raimondas ir priduria, jog gausūs derliai, juolab kokybė, šiųmečių lūkesčių nepateisins.
Dirvos įmirkusios, javai išguldyti, tad be dvigubų ratų kombainai į laukus vargiai įvažiuos. Lietingi orai ne tik derlių sumažino apie 20 proc., bet ir papildomų išlaidų bus – grūdus teks stipriai džiovinti.“
Raimondas sutinka, jog kasmet per javapjūtę svarbiausi du akcentai – derlius ir jo supirkimo kainos. „Prieš dešimtmetį stovėdamas eilėje prie elevatoriaus nežinojai grūdų supirkimo kainos, o dabar supirkėjai konkuruoja tarpusavyje, siūlo atitinkamą kainą už atitinkamą derliaus kiekį. Tačiau supirkimo kainos stabilizuojasi gerokai vėliau ir nėra garantijų, jog vėlyvesnė realizacija bus sėkminga“, – tvirtina jis.
Lietingi orai pridarė ir daugiau rūpesčių: užstrigo dirvos paruošimas rudeninei sėjai, nes laukai melioruoti apie 1967 m. ir drenažas seniai neveikia. Kad gautų ES paramą drenažo rekonstrukcijai, mažiausiai trys ūkininkai turi įsteigti asociaciją. Be to, tarp dirbamų ūkio laukų buvo įsiterpusių nemelioruotų dirvonų ir krūmynų, kuriems sukultūrinti tiko tiesioginių išmokų lėšos.
Nuo metalo laužo iki modernios technikos
Ūkis didelis ir jam modernizuoti bei technikai atnaujinti reikėjo nemažai lėšų. Visos gautos pajamos investuotos ūkio plėtrai ir, kaip sako R. Sunklodas, daugiausiai pasinaudota supaprastinta parama. Įsigyta modernios žemės įdirbimo ir augalų priežiūros darbams skirtos technikos.
Neseniai pirktas „John Deere“ traktorius, „Claas“ kombainas, jais labai džiaugiasi ne tik ūkio steigėjas Antanas Sunklodas, bet ir darbštūs mechanizatoriai Dainius Dilys bei Tomas Aninkevičius, mat darbų kokybė, sparta bei sąlygos dirbti nepalyginamai geresnės. „Juridiškai aš nebe ūkininkas, tik patarėjas ir stebėtojas, kaip ūkininkauja abu sūnūs.
Per savo ūkininkavimo dvidešimtmetį patyriau, kad daug ką ūkyje galima modernizuoti patiems, be didelių investicijų.
Ypač kai trūksta lėšų naujai technikai įsigyti“, – pasakoja A. Sunklodas ir priduria, jog pirmaisiais metais laukai buvo dirbami surinktu iš metalo laužo ratiniu ir vikšriniu traktoriais. Tik vėliau atsirado lėšų techninei bazei atnaujinti. Pasak sodiečio, norint sėkmingai ūkininkauti, būtina racionaliai mąstyti, ką jis stengėsi perteikti ir sūnums Raimondui bei Kęstučiui.
