Dažniausiai pinigų pritrūksta jaunuoliams, kurių pajamas per mėnesį sudaro mažiau nei 600 Lt. Gaunantys didesnes nei 1 tūkst. Lt pajamas sugeba dar ir sutaupyti.
Kiek kainuoja savarankiškas gyvenimas?
Pagal neseniai atliktą tyrimą, minimalus studento krepšelis Vilniuje turėtų siekti apie 817 Lt. Į šią sumą įskaičiuotas gyvenimas bendrabutyje (170 Lt), maistas (235 Lt), transportas (22 Lt), apranga (100 Lt), kelionės namo (70 Lt) ir kitos savarankiško gyvenimo išlaidos.
„Kai šiuos duomenis paskelbėme viešai, sulaukėme įvairių atsiliepimų. Dalis studentų net negalėjo atsakyti, kokios jų išlaidos ir kokios jų pajamos. Iš tiesų vidutinės studento pajamos yra dar mažesnės, nei apskaičiuota - vidutinis studento biudžetas sudaro apie 620 Lt“, – sako „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Tiesa, tokias pajamas turintiems studentams dar nėra taip riesta, nes net 25 proc. apklaustųjų pajamos yra 100 Lt mažesnės, o dar 8 proc. mėnesiui teturi iki 250 Lt. Apklausus 10 tūkst. studentų paaiškėjo, kad tų, kurie turi mažesnes pajamas, išlaidos yra didesnės. Iš kur jaunuoliai gauna pinigų?
Pirmakursiai turtingesni už vyresniokus
Dažnai savarankišką gyvenimą pradėjusių pirmakursių pajamas didina tėvų rūpestis, nesiorientavimas ir vienkartinių išlaidų poreikis. Kai tėvai nurimsta, kad jų vaikas vienas dideliame mieste, piniginės injekcijos vaikams ima mažėti.
Kiek pinigų per mėnesį teks išleisti, lemia ir gyvenamosios vietos pasirinkimas, kitos aplinkybės. Jei jaunuolis gyvena vienas, jam per mėnesį gali prireikti 805 Lt, o jei su kambario draugais, tai pragyvenimui reikalingos pajamos gali sudaryti apie 650 Lt.
Ką studentas daro, kai jam pritrūksta pinigų?
Net 90 proc. studentų teigia, kad kartais iki mėnesio pabaigos jiems pritrūksta pinigų. Labai dažnai pinigų pritrūksta tiems, kurių pajamos per mėnesį nesiekia 600 Lt. Kaip studentas tokiu atveju numalšina alkį?
Daugiau nei pusė jaunuolių teigė, kad pritrūkus pinigų jie mažina vartojimą, o trečdalis pasinaudoja savo kiaule taupykle. Daugiau nei 23 proc. studentų piniginės skyles užlopo tėvai. Kai kurie pagalbos nesikreipia nei į tėvus, nei į draugus, o skolinasi pinigus iš greitųjų kreditų. Kol kas tokių jaunuolių nėra daug (2,5 proc.), tačiau ekonomistai perspėja, kad toks skolinimosi būdas yra rizikingas ir laiku negrąžinus kredito, gali atsiliepti ateityje norint imti paskolą.
Patarimai tėvams, kaip elgtis su studento finansais
Reikia prisiminti, kad neribota finansinė parama nepadeda ugdyti finansinių įgūdžių ir sukuria iliuziją, kad pinigai yra neišsemiamas išteklius. Todėl kai jums skambina atžala ir skundžiasi, kaip viskas blogai, nes jau greit pritrūks pinigų, reikėtų stengtis atsilaikyti. Atsižvelkite į darbdavio principą – juk darbe niekas neduoda kelių šimtų litų papildomai todėl, kad jums prireikia ką nors nusipirkti.
Papildoma tėvų piniginė pagalba turėtų veikti kaip greitoji pagalba. Ją suteikti reikia tik išskirtiniais atvejais, o visais kitais - tik teikti jaunuoliui finansines konsultacijas. Taip pat palaipsniui reikėtų didinti išlaidų atsakomybės naštą, kad baigus studijas jaunuolis neturėtų vėl iš naujo pradėti savarankiško gyvenimo.
Tikisi iškart uždirbti 2,2 tūkst. Lt
Studentai, baigę studijas, tikisi iškart uždirbti 2,2 tūkst. Lt. „Jauni žmonės kalba apie tai, kad, pavyzdžiui, baigs ekonomikos studijas ir iškart gaus direktoriaus kėdę ir sekretorę. Tokie lūkesčiai truputėlį nutolę nuo realybės“, – sako O. Bložienė.
Nemaža dalis jaunuolių (30 proc.) baigę studijas tikisi gauti atlyginimą, kuris yra trečdaliu didesnis nei dabar esantis vidutinis atlyginimas šalyje. Panašus kiekis studentų pasitenkintų iki 1,5 tūkst. litų siekiančia alga. Už 500 Lt sutiktų dirbti vos 1 proc. apklaustųjų, o net 37 proc. dabartinių studentų neketina darbuotis už mažiau nei 1 tūkst. Lt.
