Tačiau yra ir kita pusė - ekonomika. Savaitgaliais Vilnius tampa baltarusių pirkėjų sostine. Iš pat ryto čia važiuos pilni autobusai, kuriems skirtos netgi specialios aikštelės prie prekybos centrų, mašinų aikšteles užims automobiliai užsienio šalies registracijos numeriais. Parduotuvėse girdėsis kone vien rusų kalba - mokėti ją - vienas pagrindinių reikalavimų pardavėjams ir padavėjams, dirbantiems „Akropolyje“ ar „Oze“.
2012 metais prekių apyvarta tarp Lietuvos ir Baltarusijos sumušė visus rekordus. Palyginti su praėjusiais metais, ji paaugo 8 procentais ir pasiekė 2,3 milijardo JAV dolerių. Dar daugiau - Lietuva turi teigiamą prekybos balansą. Baltarusiai atvyksta į Lietuvą kur kas dažniau - ne tik apsipirkti, bet ir praleisti čia savaitgalį.
Lietuva šiek tiek paradoksaliai išlieka viena iš keleto šalių, kuriai Baltarusijos izoliacija teikia naudą.
Baltarusijos politinio režimo protekcionistinės tvarkos dėka Lietuvoje baltarusiams kur kas pigiau pirkti daug prekių, įskaitant vizas ir kelionės išlaidas, nei namuose, rašo internetinis dienraštis „BelarusDigest“.
Oficialiai Vilnius nori pasikeitimų Baltarusijos status quo politikoje, bet neketina siekti pokyčių ekonomikos kaina. Tiesą sakant, dabartinė situacija Baltarusijoje atitinka Lietuvos interesus.
Kam atitenka baltarusių pinigai?
Lietuvos turizmo departamento duomenimis, 2012 metais Lietuvą aplankė 400 tūkstančių svečių iš Baltarusijos.
Lietuvos prekybos centrai daugeliui baltarusių išlieka pagrindine kelionės kryptimi. Daugybė jų savaitgaliais lanko tokius prekybos centrus kaip „Akropolis“ ir „Ozas“. Šie prekybos centrai Baltarusijos miestuose užima didžiąją dalį reklamos rinkos.
Reklamos agentūros „AD Hunters Baltics“ atlikti tyrimai parodė, kad baltarusiai neša 10-15 procentų Vilniaus mažmeninės prekybos pelno. Kai kuriuose prekybos centruose šis skaičius pasiekė netgi 30 procentų.
Didžiųjų Lietuvos prekybos centrų savininkai netgi stengiasi samdyti personalą, galintį susikalbėti rusiškai su jų baltarusiais klientais, kurie per vieną apsilankymą jų parduotuvėse gali išleisti apie 450-600 JAV dolerių.
Pirkėjai iš Baltarusijos perka viską: drabužius, maistą, namų apyvokos reikmenis, prekes vaikams, kosmetiką. Kai kurie į Lietuvą atvyksta netgi pasikeisti automobilių padangų. Visa tai čia pigiau negu Baltarusijoje. Be to, grįžę iš kaimyninės šalies turistai susigrąžina PVM.
„Minsk-3“ oro uostas
Baltarusiai dažnai Vilniaus oro uostą vadina „Minsk-3“. Anot Tarptautinio Vilniaus oro uosto komercijos departamento atstovo, 240-250 baltarusių kasdien naudojasi Vilniaus oro uosto paslaugomis. Iš viso baltarusiai sudaro apie 10 procentų visų šio oro uosto keleivių.
Šis didžiulis baltarusių srautas Vilniaus oro uoste yra Baltarusijos valdžios protekcionizmo rezultatas. Baltarusijos valdžia proteguoja savo šalies oro skrydžių kompaniją „Belavia“ ir laiko pigias oro linijas toli nuo Baltarusijos rinkos.
Be to, Baltarusija nepriklauso ES ir JAV Atviro dangaus sutartį pasirašiusioms šalims, dėl ko sudėtinga pradėti naujus skrydžių maršrutus ir sumažinti bilietų kainas.
Viešbučiai, kavinės, restoranai, turizmo ir nekilnojamojo turto agentūros lieka pagrindiniais pelno iš baltarusių gavėjais. Net jei dauguma baltarusių lankosi Lietuvoje tam, kad apsipirktų, kai kurie čia atvyksta ir paatostogauti.
Pilietiškų baltarusių sostinė
Dažnai atrodo, kad Vilnius yra šiuolaikinės Baltarusijos pilietinės visuomenės sostinė. Baltarusijos nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir keletas užsienio fondų čia turi daugiau biurų nei Minske. Kai baltarusių valdžios atstovai atsisako Baltarusijoje registruoti organizacijas, aktyvistai dažnai traukia į Lietuvą ir įteisina savo NVO čia.
Daugybė su Baltarusija dirbančių Amerikos fondų ir organizacijų taip pat nusprendė savo biurus įrengti Vilniuje. Tarp įtakingiausiųjų yra Tarptautinis respublikonų institutas, Nacionalinis demokratijos institutas ir „Freedom House“.
Didžiulis Konrado Adenauerio fondas taip pat veikia Vilniuje. Dauguma šių organizacijų negali legaliai veikti Baltarusijoje ir dėl to įsikuria Vilniuje, esančiame vos už 30 kilometrų nuo Baltarusijos sienos.
Nemažai Baltarusijos pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant tarptautinį konsorciumą „EuroBelarus“, taip pat Baltarusijos opozicijos atstovų dirba iš Vilniaus.
Baltarusijos žmogaus teisių namai tremtyje irgi įsikūrę Vilniuje ir toliau daro poveikį savo besitęsiančia veikla. Šiuose namuose beveik ištisus metus veikia žmogaus teisių mokyklos, nuolatos pritraukiančios daugybę aktyvaus jaunimo.
Viena iš svarbiausių Baltarusijos institucijų Vilniuje išlieka Europos humanitarinis universitetas. Šį universitetą Baltarusijos valdžia uždarė 2004 metais, tačiau, padedant Vakarams, po metų universitetas savo veiklą atnaujino Vilniuje.
Gerai žinomi Baltarusijos visuomenės veikėjai ir žurnalistai, tokie kaip Siarheius Chareuskis, Alesas Lahvinetsas ir Viktaras Martsinovichus, šiame universitete skaito paskaitas.
Be to, Vilniuje vyksta daugybė seminarų, mokymų ir konferencijų, skirtų baltarusiams. Taigi, didžiulė pinigų dalis, skirta padėti Baltarusijai, lieka Vilniuje.
Abipusė nauda
Lietuvos valdžios atstovai pateikė statistinius duomenis, kad prekybos apyvarta tarp abiejų šalių 2012 metais pasiekė apie 2,3 milijardo JAV dolerių. 1,4 milijardo dolerių galėjo būti gauti iš Lietuvos, o 875 milijonai - iš Baltarusijos eksporto. Prekių apyvarta per metus išaugo iki 8 procentų.
Be to, prekių apyvartos skaičiai neatspindi visko, pavyzdžiui, Lietuvos uosto tarnybų naudos už sandėliavimą. Pernai A. Lukašenka pagrasino naudotis Rusijos, o ne Lietuvos uostais, bet šis grasinimas tebuvo žodinis.
Baltarusijos ir Lietuvos bendradarbiavimas yra naudingas abiem šalims. Jis veda prie situacijos, kai Lietuva vadovauja neoficialios diplomatijos, vadinamos „Track Two“ politikai Baltarusijos atžvilgiu. Viena vertus Lietuva palaiko Baltarusijos opoziciją ir pilietinę visuomenę.
Kita vertus ji artimai bendradarbiauja su režimu ekonominėje sferoje. Kartais netgi vadina tai veidmainyste.
Tiesą sakant, Lietuva tapo savo ekonominės naudos įkaite. Jos galimybes veikti ekonomikos srityje riboja Lietuvos įsipareigojimai reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus.
Dvišalių santykių ateitis
Lietuvai ir Baltarusijai teks gyventi vienai greta kitos, nepaisant politinių režimų. Jų bendradarbiavimas apima ne tik tranzitą ir didįjį verslą, bet taip pat prekybos centrus, rinkas, oro uostus ir apgyvendinimą.
Baltarusijos ir Lietuvos smulkieji verslininkai tvirtina savo ryšius ir neša naudą abiems šalims.
Greičiausiai dvišaliai santykiai, paremti „viena koja“ - ekonomika, tęsis. Ryšiai aukštesnėse politikos pakopose dar ilgai išliks šalti.
Augantys ryšiai tarp žmonių gali palengvinti pokyčius Baltarusijoje ir duoti ekonominės naudos Lietuvai. Štai kodėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimas ir vizų atpiginimas išlieka vienu iš keleto dalykų, kuriais galėtų pasirūpinti Europos Sąjunga, siekdama padėti Baltarusijos visuomenei.
Parengė Giedrė Balčiūtė
