Lietuvos aludarių gildijos taryba, kurią sudaro bendrovių „Švyturys – Utenos alus“, „Kalnapilio – Tauro grupė“ bei „Volfas Engelman“ vadovai ką tik sutarė, kad pakeis Lietuvos aludarių garbės kodeksą ir, kaip ir dera socialiai atsakingoms bendrovėms, jame įrašys nuostatą, kad stipraus alaus daugiau nebegamins.
Pakelių raupsai
Keleto šimtų metrų atkarpa nuošalios Vilniaus gatvelės, vinguriuojančios nuo Dvarčionių link Rokantiškių. Ir keturi didžiuliai plastiko maišai, prigrūsti tuščių alaus „bambalių“.
Tai – šiųmetės žiemos derlius. Kas rytą, iš namų išginti troškulio, dvikojai kėblino ir tebekėblina iš parduotuvės Dvarčionyse į būstą apšnerkštose sodininkų bendrijose. Kol parstypindavo namo, žiemos pradžioje jie įveikdavo 2 litrų talpos 8 ar 9,5 proc. stiprumo alaus „bambalį“. Ir nubrukdavo jį ten pat, kur nugurgdavo paskutinį jo gurkšnį.
Pavasariop pakelės spalva ėmė keistis. Apšnerkštose pakelėse tebespindi „bambalių“ rudos blykstės, greta vis tirščiau žaliuoja tušti plastikiniai „fermentuotų sulčių“ buteliai. Mat sausį parduotuvių lentynose nebeliko pačių didžiausių „bambalių“.
Daugiau išgeria tik baltarusiai
„Ypač stiprus alus – tai socialinių problemų veidrodis“, - sakė alaus daryklos „Volfas Engelman“ vadovas Mantas Horbačauskas. Ypač stipraus – stipresnio nei 7,5 poc, alaus pardavimas pernai, kai dar buvo leidžiama tokį gaminti, sudarė apie 5-10 proc. šios bendrovės apyvartos. „Alaus gamyba - tai ir socialinės atsakomybės sritis. Skatinti ypač stipraus alaus vartojimą nėra socialu. Mums labiau rūpi vakarietiška alaus gėrimo kultūra. Bet Lietuvoje stipraus alaus didelėse talpose parduodama ypač daug“, - kalbėjo M. Horbačauskas. Pernai Lietuvoje apie 50 proc. išgeriamo alaus buvo „bambalinis“. Iš aplinkinių valstybių tik Baltarusijoje tokio alaus išgeriama dar daugiau – apie 70-90 proc. Latvijoje tokio alaus pardavimas sudarė apie 20-30 proc. prekybos alumi, Lenkijoje – apie 5 proc. Vokietijoje apskritai alus į dideles talpas nepilstomas. „Stiprus „bambalinis“ alus tėra pigus apsisvaiginimo būdas“, - įsitikinęs M. Horbačiauskas. Išskirtinių sąlygų nebus Anot Lietuvos aludarių gildijos vadovo Sauliaus Galadausko, didieji aludariai, o kartu – ir politikai nuolat sulaukdavo priekaištų, kad uždraudus stipraus alaus „bambalių“ gamybą, esą diskriminuojami mažieji aludariai. „Kategoriškai pasisakome prieš bet kokias išskirtines sąlygas rinkos dalyviams, nepaisant, kokio dydžio tai yra įmonės. Nes tik kokybė ir kaina yra konkurencijos įrankiai. O stiprus alus tėra alternatyva pigiausiam alkoholiui“, - kalbėjo S. Galadauskas. Jo teigimu, aludariai - gildijos nariai laikosi nuostatos, kad alaus stiprumas - socialiai jautri problema. Ir ją turi spręsti pačios įmonės, nelaukdamos, kol kiti joms primes savo valią. „Pamažu mažinome alaus stiprumą, o dabar apskritai apleidžiame šią teritoriją. Atsisakome dalyvauti stipraus alaus pardavimo lenktynėse, kurių šūkis - „kuo mažiau litų – kuo daugiau laipsnių“, - sakė gildijos vadovas. Kadangi didieji šalies aludariai stipriausio alaus nebegamins, visuomenė netruks sužinoti, ar stipriausias alus tikrai yra reto kulinarinio paveldo dalis, ar viso labo tik spiritinių gėrimų bei „vaisiuko“ konkurentas.
Parduos vestuvininkams Pasak Mažų alaus daryklų asociacijos vadovės Linos Šileikienės, ne alaus „bambaliuose“ slypi visos alkoholio vartojimo problemos. Mat vos tik Alkoholio kontrolės įstatymas uždraudė prekybą stipriu, į didesnę nei 1 l plastikinę talpą supilstytu alumi ir sidru, jų vietą lentynose užėmė naujadarai. Spirituoto vyno, fermentuotų sulčių gėrimų, vyno ir sulčių mišinių pardavimas padidėjo 300-400 kartų. Ir visi šie „gėrimai“ tebepilstomi į didelius, 1,5 l talpos „bambalius“. „Dabar įstatyme atsiranda nuostata, kad visi fermentuoti gėrimai turės būti išpilstomi į mažas talpas. O mes bent jau galėsime į prekybą sugrąžinti keleto rūšių stiprų, savo nišą turintį kulinarinio paveldo alų. Į prekybą sugrįš belgiškas alus. Galėsime proginį alų parduoti ir žmonėms ir įmonėms didelėse talpose - statinėse. Dabar tai vis dar draudžiama. Ir vestuves keliantis žmogus turi pirkti 50 butelių, užuot nusipirkęs vieną statinę“, - kalbėjo E. Šileikienė. Tačiau plastiko „bambalių“ - alaus 1,5 litro talpos taroje nebebus. Nes kaip dabar, taip ir vėliau, įsigaliojus rengiamoms įstatymo pataisoms, 7,5 proc. stiprumo alus negalės būti pilamas į didesnę nei 1 l plastiko tarą.
