Statistikos departamento duomenimis, šį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, pridėtinė vertė augo daugumoje ekonominės veiklos rūšių įmonių. BVP augimą, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, lėmė teigiamas apdirbamosios gamybos bei gamybinių paslaugų (transporto ir saugojimo, didmeninės prekybos) produkcijos apimties pokytis. Statybos veiklos įmonėse vis dar stebimas nuosmukis.
SEB: ūkio augimo šaltinis - eksportas
Nepaisant ne itin palankios tarptautinės aplinkos, šalies ekonomikos plėtra išlaiko pagreitį – jau 2,5 metų ūkis rieda pakankamai veržlaus augimo vėžėmis.
Sprendžiant iš atskirų sektorių mėnesinių veiklos rezultatų, kol kas nepasikeitė ir pagrindinis ūkio augimo šaltinis – šių metų pradžioje juo išliko eksportas. Tai atrodo gana paradoksalu, turint omenyje, jog iš užsienio rinkų pastaruoju metu džiuginančių naujienų ateina retokai. Apdirbamoji pramonė sausį-kovą pagamino net 8,8 proc. daugiau produkcijos negu prieš metus, o eksportuojama pramonės produkcijos dalis pasiekė rekordines aukštumas. Be to, pramonės įmonių nuotaikos nėra pačios prasčiausios – apklausų duomenimis, artimiausios ateities gamybos lūkesčiai gerėja.
Eksporto galimybės pamažu tampa ribotos. Gamybos plėtrą riboja jau nemažu mastu išnaudojami esami gamybos pajėgumai ir tinkamos darbo jėgos trūkumas.
Atvirkščiai, vartojimo ir investicijų srityje yra daugiau pagrindo santūriam optimizmui.
Įdomu pastebėti, kad šiuo metu Lietuva vejasi Vakarų Europos šalių gyvenimo lygį ne tik todėl, kad mūsų šalies BVP didėja. Šį procesą „palengvina“ pačios Vakarų šalys, kurių BVP traukiasi nebe pirmus metus iš eilės. Žinoma, tai nesuteikia pagrindo tikėtis, jog labai greitai pavysime „senąsias“ Europos Sąjungos valstybes.
SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės prognozėmis, Lietuvos BVP šiemet padidės 3,2 proc. Taigi tikėtinas tolesnis tvarus ekonomikos stiprėjimas, kurį iš kelio išvesti labiausiai grasina užsienio rinkų trikdžiai.
„Swedbank“ - šiemet ekonomika augs sparčiau nei pernai
Tai šiek tiek lėtesnė ekonomikos plėtra nei paskutinįjį praėjusiųjų metų ketvirtį, kuomet BVP didėjo 4,1 procento. Tačiau dauguma veiksnių rodo, kad šis augimo sulėtėjimas yra laikinas ir BVP šiemet augs sparčiau nei pernai.
Tikėtina, kad metų pradžioje ekonomikos augimą slopino užsitęsusi žiema, turėjusi neigiamos įtakos statybų sektoriui bei gyventojų vartojimui.
Apie stiprėsiančią vidaus paklausą signalizuoja ir gyventojų pasitikėjimo rodiklis, kuris pastaruosius du mėnesius išlieka aukščiausiame lygyje per paskutinius penkerius metus.
Tokias tendencijas bent iš dalies galėjo lemti didesnis minimalus mėnesinis atlyginimas, kuris gyventojų pinigines pasiekė tik vasario mėnesį.
Kaip ir pernai, euro zonos skolų krizė šiemet vis dar slopins Lietuvos ekonomikos augimą.
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio nuomone, Vyriausybė turi daug galimybių suteikti teigiamo impulso Lietuvos ekonomikos augimui. Tik viena iš daugelio jų – pertvarkos mokesčių sistemoje.
"Finasta" - ekonomika patvirtino prognozes
Bankas „Finasta“ prognozavo 3,0 proc. BVP augimo tempą, tad faktinis skaičius iš esmės patvirtino lūkesčius, kad augimo tempas turėtų tapti nuosaikesnis.
Šių metų I ketv. statistika atskleidžia, kad vis dar nemažą paspirtį ūkis gauna iš pramonės, kuri yra ir svarbus eksporto elementas. Nepaisant prislėgtų Europos rinkų, Lietuvos gamintojai teberanda paklausą savo prekėms.
Žinoma, kol kas tiek išorinės, tiek vidinės sąlygos ūkiui toli gražu nėra tobulos. Tačiau turint omenyje netvirtą užsienio ekonomikos būklę, galima džiaugtis tokia Lietuvos ekonomikos plėtra ir ūkio gebėjimu atsilaikyti prieš recesines regiono nuotaikas.
"Paskelbti duomenys kol kas atitinka mūsų lūkesčius ir visų 2013 metų BVP prognozės nekeičiame. Lietuvos ekonomika šiais metais gali augti 3,0 proc. ir tai bus vienas sparčiausių augimų Europos Sąjungoje jau trečius metus iš eilės", - vyriausioji banko "Finasta" ekonomistė Rūta Medaiskytė.
"Danske Bank": ekonomikai - gaivaus oro gūsis
„Danske Bank“ analitikai nekeičia savo prognozių ir tikisi šiemet Lietuvos BVP augsiant 3,5 proc., o 2014 m. turėtume išvysti sparčią 4,3-4,5 proc. plėtrą. Prognozuojama, kad tolimesniam ekonomikos atsigavimui daugiausiai įtakos turės 5,3 proc. augsiantis eksportas ir 3,0 proc. sustiprėsiantis vidaus vartojimas.
Gerėjanti padėtis vartojimo sektoriuje ir darbo rinkoje leis Lietuvos ekonomikai įkvėpti gaivaus oro gūsį. Nepaisant įvykusio elektros kainų šuolio bei nuo metų pradžios padidintų kuro ir tabako akcizų, šiuo metu stebimos infliacijos tendencijos yra nuosaikesnės nei buvo prognozuota metų pradžioje – „Danske Bank“ analitikė vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė 2013 m. prognozuoja infliaciją sieksiant 2,9 proc., o 2014 m. ji sudarytų tik 2,4 proc. Tuo tarpu į eksportą orientuoti ūkio sektoriai pagerintų darbo rinkos padėtį – prognozuojama, kad kitais metais nedarbo lygis dar sieks 12,4 proc., tačiau 2014 m. bus pastebimas drastiškas sumažėjimas iki 10,5 proc.
