Savaitės ar dešimties dienų pamaina vaikų vasaros stovykloje Lietuvoje atsieina maždaug nuo 350 iki 1500 litų. Jei savo atžalą ketinate leisti pailsėti svetur, tokios atostogos gali kainuoti ir per 2,5 tūkst. litų.
Stovykla, kurioje dirba patyrę pedagogai ar besirengiantieji tapti mokytojais, ar ta, kurioje pluša tiesiog vaikams atsidavę žmonės? O gal ta, kurios rengėjai pasikvietė iš televizijos ekranų pažįstamų žmonių?
Ieškojo natūralios aplinkos
Vilnietė Jurgita Pocienė, auginanti keturias atžalas, šiemet į stovyklą leis vyriausiąją – devynerių metų dukterį.
Daugiavaikių šeimų asociacijai vadovaujanti moteris apie stovyklą mąstė dar pernai, tačiau pabūgo, kad mergaitei gali būti per sunku savaitę praleisti atskirai nuo tėvų.
Išnaršiusi internete ir peržiūrėjusi skelbiamus stovyklų pasiūlymus moteris nutarė, kad derėtų apsistoti ties skautais.
„Gyvename Vilniuje, esame gatvės žmonės, tad norėjome, kad vaikas pasimokytų to, su kuo nesusiduria mieste, prisiliestų prie kitokių vertybių.
Ieškojome, kad viskas būtų kuo paprasčiau ir natūraliau“, – pasakojo J.Pocienė.
Dar vienas svarbus kriterijus renkantis stovyklą buvo kaina – pasiūlymai sukosi nuo 350 iki 1500 litų.
„Į pigiuosius variantus žiūrėjau atsargiai. Ar galiu ten tikėtis geros priežiūros?
Kai nutarėme rengti vasaros stovyklą savo asociacijos šeimoms, supratau, kad vis dėlto išlaidos yra didelės.
Tuomet kyla klausimas, jei kaina labai maža: gal ten blogos gyvenimo sąlygos ar nekompetentingi pedagogai?“ – svarstė moteris.
Grožio pamokos netraukė
J.Pocienę su vyru baidė ir brangieji pasiūlymai.
„Apstu visokių talentų, grožio puoselėjimo stovyklų, į kurias pakviečiama garsių žmonių. Man asmeniškai tai yra komerciniai projektai, o tokie manęs netraukia, tad savo vaiko ten neleisčiau. Stovyklų verslas yra pelningas, tad daug kas jas rengia.
Įvairūs papaišymai, pažaidimai – tai juk gali daryti daugelis, tačiau ką ten gaus vaikas?“ – svarstė J.Pocienė.
Jos akis dar buvo užkliuvusi už specializuotų sporto ir meno stovyklų, kuriose dirba profesionalūs savo srities atstovai.
Savaitė pasirinktoje skautų stovykloje prie Šventosios upės mergaitei kainuos 420 litų. Buvo galima rinktis nakvynę nameliuose arba palapinėje. J.Pocienė nutarė, kad devynmetei bus geriau, jei kol kas nakvos namelyje.
„Nors ji mūsų šeimoje vyriausias vaikas ir laikome ją kone suaugusia, nereikia pamiršti, kad ji – dar vaikas. Tačiau labai noriu, kad ji išsiruoštų į tikrą žygį, pajustų tikrą nuovargį“, – kalbėjo moteris, su vyru dar auginanti 8 ir 6 metų dukteris bei 3,5 metų sūnų.
J.Pocienė mano, kad pirmą kartą vaiką į stovyklą derėtų leisti nuo 8–9 metų: „Reikia, kad vaikas jau būtų pakankamai atsakingas ir savarankiškas, kad nepatirtų pernelyg didelio streso likęs kelioms dienoms be tėvų.
Pamenu, kaip pati būdama pirmokė stovykloje rymodavau vakarais laukdama tame pačiame mieste gyvenančių tėvų.“
Moteris viliasi, kad pirmasis kartas stovykloje jos dukters neatbaidys ir ji noriai šitaip poilsiauti leisis ir kitais metais.
„Kai atiduodi vaiką į stovyklą, turi arba labai gerai pasidomėti, arba tiesiog pasitikėti. Už stovyklos darbuotojų pedagoginį išmanymą man svarbiau, kad vaikas 10 dienų praleis mokydamasis naujų dalykų iš įdomių žmonių“, – kalbėjo motina.
Verta pasidomėti leidimais
Lietuvos savivaldybių duomenimis, 2012 metais buvo rengiama 820 stovyklų, dalis jų teikė poilsį su nakvyne, kitos buvo dienos, kai vaikas grįžta nakvoti namo.
Tikimasi, kad ir šiemet rengiamų stovyklų skaičius bus panašus.
Žinoma, jų gretas papildo ir nelegalios stovyklos. Kaip patikrinti?
Pareikalauti, kad stovyklos rengėjai parodytų sveikatos priežiūros ir maisto inspektorių išduotus pažymėjimus.
Taip pat pasivarginti ir pasidomėti jau ten buvusių vaikų tėvų atsiliepimais.
Kaip paaiškino Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), stovyklas gali organizuoti įvairios organizacijos: mokyklos, neformaliojo švietimo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, viešosios įstaigos, asociacijos, turinčios teisę užsiimti šia veikla. Jos neprivalo apie rengiamas stovyklas informuoti ŠMM.
Ministerija atsakinga tik už tas stovyklas, kurioms suteikė paramą.
Tačiau kiekviena stacionari stovykla privalo turėti Visuomenės sveikatos centro leidimą ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą pažymėjimą.
Stovyklos darbuotojai, dirbantys su vaikais, turi būti įgiję aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir turintys pedagogo kvalifikaciją. Darbuotojai, neturintys pedagogo kvalifikacijos, turi būti išklausę pedagoginių ir psichologinių žinių kursą.
„Prieš leisdami vaiką į stovyklą tėvai turėtų pasidomėti jos siūloma edukacine programa, gyvenimo sąlygomis, aplinka, galbūt ir buvusių stovyklautojų ar jų tėvų atsiliepimais.
Visos vaikų poilsio paslaugos sąlygos turėtų būti aptariamos sutartyje, kurią pasirašo stovyklos organizatorius ir tėvai“, – patarė ŠMM atstovė Nomeda Barauskienė.
Galima gauti ir lengvatų
ŠMM duomenimis, šiemet iš struktūrinių fondų stacionarioms, teikiančioms nakvynę stovykloms yra skirta 1 mln. litų.
Paramos stovykloms projektą TAPK įgyvendina Švietimo mainų paramos fondas.
TAPK lėšomis šiemet bus finansuojama 12 vaikų vasaros stovyklų: „Lietuvos atgaja“ Smarliūnuose ir Želvoje, „Merkurijus“, „Pasaka“, „Žilvitis“, „Ten, kur saulę nuneša jūra“, „Elijos paslaptys“, „Gintaro“ poilsiavietė, „Trimitas“, „Tolieja“, Veprių ir Kaltanėnų vaikų vasaros poilsio stovykla. Planuojama, kad projekto metu šią vasarą stovyklose ilsėsis 4126 mokyklinio amžiaus vaikai.
Projekto finansuojama 1 dienos poilsio kaina svyruoja nuo 50 iki 65 litų. Tačiau visa kelialapio kaina dengiama tik socialiai remtiniems vaikams. Visiems kitiems kompensuojama 30 proc. poilsio kainos – nuo 15 iki 19,5 lito dienai.
Programų įgyvendinimas stovyklose, kaip ir projektas TAPK, finansuojamas Lietuvos Respublikos ir Europos socialinio fondo lėšomis.
Paramą stovykloms teikia ir savivaldybės.
Tarkime, šiemet Vilniuje ketinama suteikti paramą iš viso 96 vaikų stovyklas organizuojančioms įmonėms. Tai daugiausia mokyklos, rengiančios dienos stovyklas, klubai.
Tiesa, paramos dydis kelia liūdną šypseną – 500–700 litų, kartais – 2000.
Ką už tiek stovykla gali surengti – retorinis klausimas.
Tikrino ir maisto inspektoriai
2012 metais maisto tvarkymo veiklą vykdė 39 vaikų vasaros stovyklos. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrino didžiąją dalį stovyklų – 82 proc. Trečdalyje stovyklų aptikta pažeidimų.
Kai kuriose stovyklavietėse reikėjo kosmetinio remonto, patalpose buvo laikomi pašaliniai daiktai, neatnaujinta susidėvėjusi įranga, tikrintojai rado aliuminio indų apdaužytais kraštais, maisto tvarkymo vietoje nebuvo rankų dezinfekavimo priemonių.
Kitos stovyklos nebuvo suderinusios valgiaraščių su teritoriniu Visuomenės sveikatos centru, o greitai gendantys produktai buvo laikomi kambario temperatūroje.
Už nustatytus pažeidimus 3 atvejais atsakingiems asmenims taikytos sankcijos – skirtos baudos.
Kaip pasirinkti vaikų vasaros stovyklą
Kelionių agentūros „Zigzag“ atstovė Lina Juzakėnienė patarė atsižvelgti į keturis veiksnius.
Vaikų amžius. Vienos stovyklos tinka pradinukams, kitos – paaugliams. Be to, būtina atsižvelgti į savo atžalos brandą: galbūt jam jau nebeįdomu tai, kas dar įdomu bendraamžiams.
Pomėgiai ir gebėjimai. Norite, kad vaikas patobulintų užsienio kalbos žinias, sutvirtėtų sportuodamas ar lavintų aktorinius gebėjimus?
Tačiau rinkdamiesi stovyklą pagal edukacinę programą nepamirškite, kad tai atostogos ir vaikas neturėtų paisyti vien jūsų norų. Gal jis nori stovyklos, kur galima buriuoti, važinėtis kartodrome, nardyti, piešti ar brązginti gitara.
Pramogų, kurios gali kelti grėsmę, rengėjai vaikus apdraudžia, tačiau nepamirškite dėl to pasitikslinti.
Laikas, kuriuo metu vaikas vyks į stovyklą. Juk vaiko atostogos priklauso ir nuo tėvų atostogų. Jei dalį savo atostogų ketinate leisti su vaiku, o likusią – atskirai, galite tuo laiku siųsti vaiką į stovyklą.
Stovyklos pamainos kaina ir trukmė. Pigiausias kelialapis į stovyklą, anot L.Juzakėnienės, kainuoja 350 litų, brangiausia stovykla Lietuvoje – 1500 litų.
„Vieni tėvai ieško pačių pigiausių stovyklų, kiti renkasi pagal labai konkretų tikslą, tarkim, anglų kalbos stovyklą, treti paiso vaikų norų“, – pasakojo L.Juzakėnienė.
Stovyklos svetur – brangesnės. Populiariausia vykti į Bulgariją, mat ten žemesnės kainos nei Italijoje ar Ispanijoje, be to, patogu šalį pasiekti lėktuvu. Tarkime, Krymas, į kurį tenka riedėti traukiniu, be to, pamainos trukmė siekia 18–21 dieną, tarp jaunųjų Lietuvos stovyklautojų ne itin populiarus.
